Kilus triukšmui dėl plėšomų užsienio žurnalų, „valstiečiai“ ėmė raminti, kad kurį laiką leidinių platintojai už alkoholio reklamą juose esą baudžiami nebus.
Minkštesnę poziciją bandė demonstruoti ir NTAKD atstovai, tačiau antradienį departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian 15min konkrečiai negalėjo pasakyti, ar iš tiesų iki kovo mėnesio departamentas nebaus užsienio žurnalų, kuriuose skelbiama alkoholio reklama, platintojų, kaip tą pirmadienį žadėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Kontroliuojanti institucija, t.y. NTAKD, skirs dar daugiau laiko, kad mūsų šalies platintojai galėtų deramai informuoti užsienio leidėjus, iki kovo netaikys baudų, ir toliau vykdys švietėjišką veiklą. Be to, ir patys kontaktuos su didžiausiais užsienio leidėjais, kurių produkcija pasiekia Lietuvą“, – savo feisbuko paskyroje rašė ministras, papriekaištavęs platintojams, kad per pusmetį apie įstatymą Lietuvoje nepranešė žurnalų leidėjams.
– Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcija ketino kreiptis į Seimą, kad šis kreiptųsi į departamentą dėl laikino platintojų nebaudimo, ar tai jau padarė? – 15min pasiteiravo G.Belian.
– Tiesioginio kreipimosi nebuvo, bet esmė tame, kad per protingą laikotarpį – čia ir departamento toks ketinimas buvo ir iš anksto, tikrai galvojame, kad ūkio subjektai patys gali susitvarkyti ir tikrai nėra departamento tikslo nuo pat pirmų dienų eiti ir bausti už tuos pačius alkoholio reklamos (draudimo – aut.) kažkokius pažeidimus. Nes yra visiškai kiti prioritetai, kaip, pavyzdžiui, galų gale uždaryti taip vadinamas girdyklas, tą naktinę prekybą alkoholiu.
– Pirmadienį departamento atstovai pareiškė, kad nebus daroma jokių išimčių. Kaip dabar susigaudyti? Iki kovo mėnesio užmerksite akis į reklamą?
– Ne, tikrai nebus užmerktos. Mes stebėsime tą situaciją ir jau dabar vyksta tam tikras darbas, kai pastebimi likučiai reklamos, pavyzdžiui, interneto portaluose, labai gražiai po įspėjimo išimti reklamą, ūkio subjektai reaguoja ir jokių problemų nėra.
– Aš kalbu apie žurnalus.
– Palyginus su visu priemonių kompleksu, kuris įsigaliojo, patikėkit, žurnalas, ta spausdintinė žiniasklaida, yra tikrai nedidelė dalis. Bus bandoma ieškoti kažkokių sprendimų su tais ūkio subjektais, tikimės geranoriškumo ir tikimės, kad situacija bus išspręsta. Bet pasakyti, kad, pavyzdžiui, du mėnesius mes nieko nedarysime ir Lietuvoje gali dėtis „bilekas“, tikrai negaliu.
– Ką jūs turite omeny „bilekas“? Kad žurnalai su reklamomis?
– Aš turiu omenyje, kad kontrolė bus. Ji bus prižiūrima, bet ji bus protinga – vadovaujantis sveiku protu ir, ko gero, nei vienos kontroliuojančios institucijos tikslas nėra bausti, kuo didesnėmis baudomis visus apdovanoti, o tiesiog, kad iš tiesų įstatymo reikalavimo būtų laikomasi.
– Tai kaip galiausiai užsienio žurnalų platintojams elgtis dabar – plėšyti toliau tas reklamas?
– Mes siūlėme jiems ir anksčiau – jie turėjo pakankamai laiko, nuo gegužės praėjusių metų, kreiptis į savo leidėjus arba distribiutorius, su kuo jie bendrauja, informuoti apie pasikeitusią teisinę situaciją Lietuvoje.
– Bet pasauliniam žurnalui jūs nepasakysite, kad jie nespausdintų reklamos.
– Tikrai čia nėra platinami tokie žurnalai, kurie spausdinami 50-100 egzempliorių Lietuvai, tiesiog prekiaujama tais žurnalais, kurie taikomi tam tikroms rinkoms.
Ir, pavyzdžiui, „Vogue“ turi 20 skirtingų tiražų, priklausomai nuo rinkos, priklausomai nuo religijos, tradicijų, įstatymų ir panašiai. Visame tiražų margumyne tikrai buvo galima pritaikyti tą tiražą, kuris skirtas Skandinavijos šalims, kuris eina Islandijoje, aš manau, tikrai buvo galima surasti tuos sprendimus.
– A.Veryga sakė, kad ir departamentas kontaktuos su didžiausiais leidėjais. Kaip visa tai turėtų atrodyti?
– Taip, bandysime kontaktuoti, tai buvo daroma iki įstatymo įsigaliojimo. Buvo atėję konsultacijų ir mes konsultavomės, bet nepatiko sprendimas, pritrūko geranoriškumo kažkaip tai.
– Tai jūs į leidėjus ar į perpardavinėtojus kreipėtės?
– Mes turėjome omenyje platintojus, tuos, kurie dirba Lietuvoje.
– Tačiau ministras A.Veryga kalbėjo apie leidėjus, didžiąsias bendroves, kurios leidžia populiarius pasaulyje žurnalus.
– Mes apgalvosime, tikrai bus kažkokia strategija išdirbta, kilo čia toks ne tai kad ažiotažas, bet daromas iš musės dramblys, iš tiesų mes pabandysime surasti kalbą iš pradžių su platintojais mūsų Lietuvos ir gal kažkokį bendrą vardiklį surasime.
– Į didžiuosius leidėjus jūs kreipsitės, ar ne?
– Mes apsvarstysime tokią galimybę (…) Turime suplanuoti tuos darbus, pažiūrėsime, gal pavyks su tais pačiais platintojais pakalbėti. Argi skirtumas kas kreipsis į leidyklas, svarbiausia, kad jos būtų tinkamai informuotos, taip pat, galbūt jos pačios... Kokia rinka maža bebūtų, nemanau, kad (norės – aut.) prarasti tą Lietuvos rinką.
Žurnalus gauna iš kitų platintojų
Užsienio žurnalus Lietuvoje platinančios bendrovės „Press Express“ vadovas V.Bartaševičius, 15min paklaustas apie NTAKD priekaištus, jog reikėjo kreiptis į žurnalų leidėjus, teigė, kad taip departamento atstovai esą demonstruoja visišką nesusivokimą.
„Jie įsivaizduoja, kad Lietuva yra pasaulio bamba? Tikrai yra kitų variantų, kurie spausdinami Brazilijai arba arabų šalims, bet jie yra spausdinami visiškai kitose vietose, iš kitur siunčiami. Ir jei mes gauname siuntą iš Frankfurto, tai iš Paryžiaus mums niekas neskraidins“, – teigė jis.
Bendrovės vadovas pabrėžė, kad daugelį žurnalų „Press Express“ gauna ne iš leidėjų tiesiogiai, nes Lietuvos rinka tokia maža, kad užsienio leidėjams nesame įdomūs.
„Mes žurnalus gauname per tokius platintojus, kokie mes patys esame Lietuvoje. Mūsų, kaip Lietuvos, yra atsisakę leidėjai, atsisakę platintojai, nes mūsų kiekiai per maži. Ten žmonės kalba apie dešimttūkstantinius, šimtatūkstantinius tiražus. Ir dabar mes su savo 20 vienetų ateiname... Na, gerai, tarkime „Vogue“ – 500 vienetų. Ir pradedame diktuoti savo sąlygas“, – departamento atstovų siūlymais stebėjosi jis.
V.Bartaševičius sakė, kad NTAKD atstovai, galėtų pamėginti užsisakyti kokybiškai atspausdinti 5 vienetus kokio nors departamento bukleto, tuomet esą jie suprastų, ką tai reiškia.
„Žmonės, kurie neturi absoliučiai jokio supratimo apie patį verslą, bando įrodyti, kad mes esame kalčiausi ir galėjome tai padaryti“, – sakė jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad G.Belian minimose Skandinavijos šalyse galima prekiauti užsienio žurnalais su alkoholio reklama. Jis teigė apklausęs kolegas iš kitų šalių, taip pat – Šiaurės, kur griežti ribojimai, ir tikino, kad nei vienoje iš jų užsienio žurnaluose skelbiama alkoholio reklama nėra ribojama.
Anot jo, pavyzdžiui, Suomijoje yra ribojimai vietos leidėjams, bet užsienio žurnalams tai negalioja.
„Tai yra užsienio rinkai skirti leidiniai, mes tik juos gauname čia paskaityti. Mes, kaip šalis, esame išskirtinėje situacijoje. Kai kiti sako, kad mes galime neplėšti (reklamų – aut.), kažkaip traktuoti įstatymus, man net ne juokinga, man graudu“, – paaiškino jis.
Raginimus nebijoti baudų, nes iki kovo jų nebus, pašnekovas palygino su važiavimu keliu, kai greta sėdinti žmona pareiškia: „Niekas tavęs nebaus, tu važiuok 130 km/h, nes kelias sausas. Ir mane sustabdo policija, kas tada?“
Jis atkreipė dėmesį, kad įstatyme išimtys nenumatytos, be to, „Press Express“ yra gavusi raštišką NTAKD išaiškinimą, jog jie užtikrins, kad įstatymo būtų laikomasi.
„Kitokių išlygų nėra. Mes esame vienintelė šalis ir dėl mūsų niekas nedarys jokių išimčių“, – sakė V.Bartaševičius.
