Alkoholio vartojimo ir smurtinės elgsenos tyrimai pasaulyje nėra nauja sritis. Egzistuoja pakankamai duomenų apie piktnaudžiavimo alkoholiu ir agresijos ryšį. Ypač pabrėžiama, kad alkoholio vartojimas sumažina impulsų kontrolę bei išbalansuoja emocijas, dėl ko padidėja smurtinio elgesio grėsmė.
Globaliai sutariama, kad kuo šalyje didesnis alkoholio suvartojimas, tuo didesnė ir alkoholio žala. Geriančiojo žalos kitiems spektras gali būti labai įvairus: nuo sutrikdyto poilsio naktį iki nužudymų. Siekiant suvaldyti šią žalą, kaip pagrindinę priemonę ekspertai rekomenduoja mažinti alkoholio prieinamumą. Lietuvoje tai ir buvo padaryta, griežtinant alkoholio politiką, ypač 2015–2020 metais. Šiuo metu, Seime pasikeitus politinei pozicijai, vėl gausu diskusijų apie prieinamumo atlaisvinimą. Nors esminis kriterijus šioje situacijoje yra alkoholio žalos rodiklių įvertinimas, tačiau dabartinėse diskusijose jis, atrodo, yra paliktas nuošalyje.
Kai didėja žalos kitiems nei geriantysis rodikliai, galime daryti išvadą, jog pasirinkta netinkama alkoholio politikos kryptis. Todėl labai svarbų vaidmenį atlieka visuomenės apklausos, leidžiančios įvertinti mažiau akivaizdžią alkoholio žalą – pavyzdžiui, gyvenimo kokybės sumažėjimą, gyvenant šalia alkoholiu piktnaudžiaujančio asmens. Tuo tarpu oficialiosios statistikos duomenys fiksuoja tik apčiuopiamą žalą, sukeliančią itin skaudžius padarinius visuomenei, tokią kaip fiziniai sužalojimai, nužudymai. Todėl, norint objektyvesnio įspūdžio apie alkoholio žalą kitiems nei geriantysis, jos vertinimas turėtų remtis tiek visuomenės apklausomis, tiek oficialiosios statistikos duomenimis.
Europoje – standartizuotas alkoholio tyrimas
Projekte „Bendri veiksmai siekiant sumažinti alkoholio vartojimo daromą žalą“ (RARHA) dalyvavo 20 Europos šalių, kurios bendromis jėgomis sukūrė metodologiją ir tyrimo įrankį, pavadintą „Standartizuotas alkoholio tyrimas Europoje“. Šiame tyrime 2015 m. dalyvavo ir Lietuva (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas). Praėjusių metų rugpjūtį ir rugsėjį, įgyvendinant projektą „Įrodymais grįstos alkoholio politikos vystymas remiantis standartizuotu Europos alkoholio tyrimu: Lietuvos atvejis“, tyrimas buvo pakartotas, išsaugant tą pačią metodologiją ir tyrimo įrankį. Tiek 2015 m., tiek 2020 m. apklausą Lietuvoje atliko UAB „Spinter“.
Remiantis šių tyrimų duomenimis, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai Ilona Tamutienė ir Daumantas Stumbrys, Birutė Peištarė bei kolegos iš Lenkijos Psichiatrijos ir neurologijos instituto Jacek Moskalewicz ir Janusz Sieroslawski atliko alkoholio žalos pokyčių vertinimą. Taigi, ką atskleidė vertinimo duomenys?
Lietuvoje alkoholio žala mažėja
Bendrai vertinant alkoholio žalą, nustatyta statistiškai reikšminga teigiama tendencija – lyginant su 2015-ųjų duomenimis, 2020 metais ši žala sumažėjo 9,1 procentais (1 pav.). Nors šis pokytis pozityvus, tačiau svarbu pastebėti, jog Lietuva vis dar nepasiekė 2015 m. ES šalių vidurkio šioje srityje.
Visuomenės gerovei labai svarbus saugumo jausmas – o jį gali neigiamai paveikti girtaujantys asmenys. Taikant Pearsono Chi 2 testą, buvo vertinami kasmetiniai pokyčiai aštuoniose žalos kategorijose. Šešiose iš jų nustatyta mažėjimo tendencija (2 pav.). Jei 2015 metais 4 iš 10 gyventojų dėl kitų girtavimo jautėsi nesaugiai viešose vietose, įskaitant viešąjį transportą, tai 2020 metais tokių asmenų buvo 3 iš 10. Tai tikrai gera tendencija. Žinoma, gali būti argumentų, kad rodikliui įtakos turėjo 2020 m. pavasario karantinas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad gyventojų apklausa buvo atlikta rugpjūtį ir rugsėjį, kai antrasis karantinas dar nebuvo paskelbtas, o vasarą žmonės keliavo laisvai.
Nors ir ne itin daug, bet lyginant su 2015 m., pernai sumažėjo atvejų, kai žmonės dėl kito asmens alkoholio vartojimo įsitraukė į rimtą ginčą, patyrė žodinį (psichologinį) ir fizinį smurtą, buvo girto vairuotojo keleiviais ir buvo prižadinti naktį. Šios žalos kategorijos įtraukė patirtis tiek viešosiose, tiek privačiose erdvėse, tiek iš pažįstamų, tiek iš nepažįstamų asmenų. Rezultatai byloja, jog bendra tendencija yra gerėjanti.
Tai, kad keturiais procentais padaugėjo asmenų, kurie buvo sutrikdyti girtų asmenų vėmimo, šlapinimosi ar šiukšlinimo, galima interpretuoti kaip ženklą, jog visuomenė vis mažiau toleruoja alkoholio vartojimo sukeliamą žalą.
Binominės logistinės regresijos rezultatai atskleidė, kad rizika patirti psichologinį ir fizinį smurtą 2020 m. sumažėjo 34 procentais, o nesaugumas ir sutrikdymas dėl netinkamo girtaujančių elgesio viešosiose vietose sumažėjo 19 proc. lyginant su 2015-aisiais.
Dėl kitų girtavimo psichologinį ir fizinį smurtą pernai patyrė mažiau moterų ir vyrų visose amžiaus grupėse, gyvenančių kaime, miestelyje ar dideliame mieste (3 pav.). Vidutinio dydžio miestuose ir aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų gretose patirta žala 2020 metais padidėjo, tačiau statistiškai nereikšmingai. Tai galima sieti su mažesniu pakantumu geriančiųjų keliamai žalai.
Statistika patvirtina – mažėjant vartojimui, mažėja ir žala aplinkiniams
2 lentelėje pateikiama oficiali statistika, bylojanti žalos kitiems nei geriantysis mažėjimo tendenciją lyginant su 2015-aisiais. 2019 metais ženkliai sumažėjo gryno alkoholio suvartojimas (litrais), tenkantis 15 metų ir vyresniam gyventojui. Kartu su alkoholio suvartojimu mažėja ir žala. 2019 m. dėl girtų asmenų tris kartus sumažėjo žuvusių ir sužalotų žmonių eismo įvykiuose, padaryta 691 nusikalstama veika ir 619 nusikaltimų mažiau nei 2015 m.
Statistikos departamento svetainėje skelbiama, kad dėl smurto artimoje aplinkoje 2017 m. buvo užregistruoti 10968 nusikaltimai, iš kurių 60,2 proc. kaltinamųjų buvo apsvaigę nuo alkoholio. Po dvejų metų tokių nusikaltimų buvo registruota 7691, o nuo alkoholio apsvaigusių kaltinamųjų – 58,5 proc. 2020 m. alkoholio vartojimo padarinių duomenys dar viešai nepaskelbti, išskyrus smurtą artimoje aplinkoje – šioje srityje matoma mažėjimo tendencija, tačiau augo nužudymų rodikliai. Pernai artimoje aplinkoje įvykdyta 7 nužudymais daugiau (28) nei 2019 m. (21), o pareigūnai akcentuoja nusikalstamas veikas, susijusias su alkoholiu, smurto naudojimu, kas dažnai baigiasi kūno sužalojimais, o kartais – ir nužudymais.
Rekomenduojama neliberalizuoti alkoholio politikos
Tiek Europos socialinio tyrimo duomenys, tiek oficialiosios statistikos rodikliai rodo, kad alkoholio žala kitiems nei geriantysis mažėja, kas gali būti tiesiogiai siejama ir su įgyvendinta griežtesne alkoholio kontrolės politika. Tai lemia, kad Lietuvoje gyventi darosi saugiau ir geriau. Nors minėti rodikliai gerėja, tačiau jie vis dar neprilygsta 2015 m. ES šalių vidurkiui. Prisiimant atsakomybę už visuomenės sveikatos, saugumo interesus, rekomenduojama išlaikyti esamą alkoholio politiką. Nei Europos socialinio tyrimo, nei oficialios statistikos duomenys neduoda pagrindo alkoholio politikos liberalizavimui. Atvirkščiai – 2020 m. smurto artimoje aplinkoje rodikliai rodo, kad reikia imtis specialių alkoholio žalos artimoje aplinkoje mažinimo priemonių, įskaitant ir alkoholio prieinamumo mažinimą.
Mokslinį tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba, projekto Nr. S-MIP20-2.
