S.Damulevičius, pasiekęs K2 viršūnę, tai pats pažymėjo palydovinio ryšio komunikatoriumi, parašęs „Viršūnė!!!“ Algimantas Kuras, alpinisto artimas bičiulis, bendražygis ir ryšininkas Lietuvoje, 15min sakė galįs patvirtinti, kad buvo gauta žinutė, kuri „labiausiai tikėtina, buvo nuo viršūnės“.
Šiuo metu S.Damulevičius leidžiasi nuo K2 į bazinę stovyklą.
K2 yra antrasis pagal aukštį kalnas pasaulyje po Everesto.
Kinijos ir Pakistano pasienyje, Karakorumo kalnų masyve esanti K2 yra viena pavojingiausių viršukalnių, ir nusileidimas nuo jos laikomas itin sudėtingu. Skaičiuojama, kad vidutiniškai žūsta vienas iš keturių į kalną bandančių įkopti žmonių.
Alpinistine prasme šis kalnas yra žymiai sudėtingesnis nei aukščiausias pasaulio kalnas Everestas – kai kuriose maršruto vietose alpinistai, tvyrant dideliam šalčiui ir siautėjant vėjui, turi įveikti beveik stačias, 80-čia laipsnių kylančias uolas, vengdami dažnų ir nenuspėjamų lavinų.
Alpinistai pirmąkart į šią viršukalnę įkopė 1954 metais. Iki šiol į šią viršukalnę įkopusių alpinistų skaičius neviršija 400.
Amerikiečių alpinistas George'as Bellas K2 apibūdino kaip „nuožmų kalną, kuris bando nužudyti tave“.
Lietuvis alpinistas Ernestas Markšaitis, kuris irgi bandė kopti į K2, apie šią viršukalnę yra sakęs: „Pasaulyje yra daug kalnynų, kuriuose yra tūkstančiai nuostabių viršūnių. Tačiau iš visos jų gausybės, kai kurie kalnai ypač išsiskiria savo grožiu. K2 yra vienas tokių kalnų. Aukštos ir stačios, sniegu ir ledu pasipuošusios sienos, aiški viršūnės piramidė nevalingai traukia akį. K2 yra antras pagal aukštį pasaulio kalnas ir nusileidžia tik Everestui. Jis yra šiauriausias aštuoniatūkstantininkas. Tai daro K2 klimatą labai kaprizingu. K2 niekada nebūna ilgų gero oro langų, todėl per sezoną viršūnės šturmui atsiranda viena ar dvi trumpos galimybes, kurias „medžioja“ kopiantieji į viršų“.
Saulius Damulevičius yra vienas žymiausių Lietuvos alpinistų, jau daugiau 15 metų kopiantis į aukščiausias ir pavojingiausias pasaulio viršukalnes. Jo alpinistinę karjerą puošia pirmasis įkopimas į aukščiausią lietuvišku vardu pavadintą viršūnę, nusileidimas slidėmis nuo 7500 m aukščio kalno bei 2015 m. pelnyti „Sniegynų tigro“ ir „Metų alpinisto“ titulai. 2012-2016 m. jis ėjo Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidento pareigas.
„Kalnuose neieškau pavojų, nebėgu nuo gyvenimo. Tiesiog ten – mano dalis. Didelė dalis“, – duodamas interviu 15min sakė alpinistas.
„Mane žavi, kad, kopiant į viršų, visada matai, kaip šviečia viršūnė. Kai ant jos stovi, matai, kad į viršų viskas tik tamsėja. Dangus juoduoja į viršų. Supranti, kad žemė šviečia apačioje, namai pradeda šaukti. Jausmas yra nepakartojamas“, – yra pasakojęs alpinistas.
