„Tyto Alba“ direktorė Lolita Varanavičienė knygos autorių pirmiausia klausė, su kokiu detektyvu teko susidurti autoriams. A.Jokubaitis pradėjo pasakoti apie didžiausią šios knygos „detektyvą“ – straipsnį „Tautinė valstybė kaip neįgyvendintas pažadas“.
„Kai parašiau jį, taip retai yra buvę, kad aš išsigandau to, ką pats sužinojau . Iš pradžių buvo įdomu – kažkas yra ne taip su Sąjūdžio tauta. Jie padarė daug, bet kažko nepasakė. Po to pradėjau žiūrėti tarpukarį, po to man kilo mintis pasidomėti, kas yra tautinė valstybė. Pradėjo lįsti tam tikros bylos detalės.
Stumiu save nuo šitų aplinkybių kriminalinio įvykio, kurį aš pats sužinojau apie tautinę valstybę. Man atrodo, kad Lietuvoje reikia apie tai kalbėti ir kalbėti, nes anksčiau ar vėliau galime turėti didelių problemų. Norėjau ištirti vištos vagystę, o paaiškėjo, kad yra daug didesnis įvykis ir nusikaltimas“, – kalbėjo A.Jokubaitis.
Kalbėdamas apie „nusikaltimą“, kurį pamatė, jis išliko paslaptingas ir daugiau apie jį nekalbėjo, nenorėdamas atskleisti daugiau detalių apie savo tyrinėjimus knygos neskaičiusiems diskusijos klausytojams.
R.Lopata atskleidė kelis „detektyvus“: „Pirmas detektyvas susijęs su Vytautu – nežinome, kur jis yra palaidotas. Turime Vasario 16-ąją, kurios gimimo dokumento irgi neturime, ir nežinome, kur jis yra.“
Lietuvos išnykimo tikimybė yra didesnė nei Ukrainos
Diskusijos metu neišvengiamai dominavo Ukrainos, Rusijos, Rytų ir Vakarų santykių tema. R.Lopata sakė, kad iki Maidano įvykių galimybė, kad Rusija okupuos Krymą, buvo absoliučiai ignoruojama, nors apie tokius Vladimiro Putino ketinimus Vakarams žinią perduodavo Viktoras Janukovyčius.
„Tai, kas įvyko po 2013 metų lapkričio įvykių (Maidano), buvo didelė mūsų (Vakarų) diplomatinė klaida“, – sakė R.Lopata.
Pasak jo, daug klausimų padėtų atsakyti apsisprendimas, kur yra Rusija – Europoje ar už Europos ribų.
„Išsprendus tai, būtų lengviau spręsti tarptautinio saugumo problemas. Kol kas to nėra, dėl to yra daug problemų. Yra fundamentalių problemų“, – sakė R.Lopata.
A.Jokubaitis kalbėjo, kad Ukraina visuomet buvo įtemptų santykių tarp Rytų ir Vakarų epicentre. Ir gali būti, kad dabar Ukraina geria iš tos užnuodytos taurės, kuri buvo skirta Lietuvai. Nepaisant to, grėsmė Lietuvai išnykti yra realesnė nei Ukrainai.
„Aš nemanau, kad Ukrainai yra iškilęs šitas pavojus. Kad 45 mln. ukrainiečių patirtų išnykimą, tai greičiau mums gresia, o ne jiems. Su užuojauta žiūriu į Ukrainą. Jie gal kenčia nuo to, kas buvo skirta mums. Ukraina yra tarp Rytų ir Vakarų. (...) Europos Sąjunga pradėjo nejausti savo kūno. Susidūrėme ir su Rusija, kuri pagrindinę savo gyvenimo prasmę randa karyboje“, – kalbėjo profesorius.
Jis sakė suprantantis Vakarų poziciją. Vakarai, priešingai nei Lietuva, nėra problema.
Jeigu būtume Vakaruose, mąstytume kaip vakariečiai
„Jeigu nebūtų JAV, tai jau būtų problema. Bet laiku spėjom išmesti dalį žmonių kitapus Atlanto ir jie kai kurias mūsų vakarietiškas idėjas įgyvendino, todėl šiuo metu turi karinį lietsargį. Ko nori Rusija, tai veikiausiai susėsti su JAV ir nuspręsti Europos ateitį“, – kalbėjo A.Jokubaitis.
Jis sakė suprantantis Vakarų elgesį – taip elgtumėmės ir mes, jeigu gyventume Vakaruose.
„Ispanai to nejaučia, ką mes jaučiame. Tai, kas vyksta Ukrainoje, tiesiogiai liečia mus. Vokietijai nereikėtų rašyti tokios knygos „Vokietija kaip problema“. Vokietija atsistojo – matome tautą, kuri buvo subombarduota, o dabar tai yra tauta Nr. 1 Europoje ir turbūt galingiausia pasaulyje“, – kalbėjo A.Jokubaitis.