Viešą nevyriausybinių organizacijų – Nacionalinės ugniagesių vadovų sąjungos ir Priešgaisrinių darbų ir paslaugų asociacijos – vadovų laišką ministrė gavo ketvirtadienį.
Jame reaguojame į 15min paskelbtą, o vėliau ir Vidaus reikalų ministerijos platintą informaciją, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas subūrė darbo grupę Alytaus gaisro gesinimo organizavimui įvertinti.
„Ugniagesių bendruomenė bei suinteresuotos visuomeninės organizacijos su dideliu susidomėjimu ir nerimu seka gaisro ir jo sukeltų padarinių likvidavimo eigą bei aplink šią ekstremalią situaciją formuojamą visuomenės nuomonę. Mūsų įsitikinimu tokios didelės ekstremalios situacijos įvertinimą palikti tik PAGD kompetencijai, būtų netoliaregiška ir galimai net neatsakinga“, – rašoma laiške ministrei.
Čia išeina tokia teisinė situacija, kai žmonės tirs savo veiksmus – objektyvumo tame gali būti labai mažai.
Jame nurodoma, kad abejonių kelia keli dalykai, todėl ministrės klausiama:
- Kokie valstybės tarnautojai sudaro įvertinimo grupę ir ar joje yra asmenų, kurie galimai turėjo vykdyti Gaisro gesinimo vadovo funkcijas Alytuje?
- Kodėl tiriamas tik gaisro gesinimas, paliekant visos ekstremaliosios situacijos, kilusios dėl gaisro, valdymo klausimas?
- Jungtinėje Karalystėje Grenfell tragedijos tyrimas buvo pavestas ilgamečiam Apeliacinio teismo teisėjui Lordui Martinui Moore-Bickui, Paryžiaus Notre Dame katedros gaisro tyrimu užsiima prokuratūra, JAV daug tyrimų atlieka nepriklausomi ekspertai iš NFPA (National Fire Protection Association). Kodėl dabartinis tyrimas paliekamas lygmenyje, kuriame galimai koncentruojasi visa problematika, o būtent PAGD?
- Kokiu teisės aktu vadovaujasi darbo grupę sudarantis valstybės tarnautojas? Panašu, kad nei Priešgaisrinės saugos įstatymas, nei Civilinės saugos įstatymas, nei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM nuostatai tokių įgaliojimų nesuteikia.
- Ar darbo grupei vadovaujantis valstybės tarnautojas galės objektyviai tirti PAGD vadovo veiksmus gaisro gesinimo metu, jeigu galimai jis/ji yra tiesioginiame PAGD direktoriaus pavaldume?
„Jeigu mūsų nuogąstavimai pasitvirtintų, prašytume Jūsų užtikrinti nešališką ir visapusišką tyrimą. Savo ruožtu esame pasiruošę teikti pagalbą vertinant bei siūlant priemones užtikrinant veiksmingesnį visų civilinės saugos sistemos pajėgų reagavimą bei pasirengimą“, – laišką baigia nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Jį pasirašė Nacionalinės ugniagesių vadovų sąjungos Valdybos pirmininkas Rimantas Steponavičius ir Priešgaisrinių darbų ir paslaugų asociacijos prezidentas Vygandas Kurkulis.
R.Steponavičius 15min tikino, kad viešu laišku į ministrę nutarta kreiptis sunerimus, kad tyrimo rezultatai nebus objektyvūs.
„Mes matome pasaulinėje praktikoje, kad tokie gaisrai, o Lietuvai tai pakankamai rimtas įvykis, tiriami atitinkamai ir kokybiškai. Nesakau, kad departamentas negali ištirti kokybiškai, bet čia išeina tokia teisinė situacija, kai žmonės tirs savo veiksmus – objektyvumo tame gali būti labai mažai“, – sakė jis.
Darbo grupėje – gesinimui vadovavęs žmogus
Viešai darbo grupės sudėtis nebuvo skelbiama, tačiau 15min matė PAGD direktoriaus Sauliaus Greičiaus pasirašytą įsakymą, kuriuo sudaryta darbo grupė. Iš jo matyti, kad nevyriausybininkų priekaištai nėra iš piršto laužti.
Darbo grupei vadovauti pavesta PAGD direktoriaus pavaduotojui Giedriui Sakalinskui. Joje dirbs PAGD Pajėgų valdymo valdybos Veiklos organizavimo skyriaus viršininkas Gediminas Šukšta, Kauno ir Klaipėdos priešgaisrinių gelbėjimo valdybų viršininkai Vidas Barauskas ir Marius Garbenis.
Įtraukti Panevėžio ir Vilniaus priešgaisrinių gelbėjimo valdybų Pajėgų valdymo skyrių vyresnieji specialistai Darius Pajuodis ir Vytautas Nenartavičius. Būtent jis buvo pirmasis spalio 16 dieną vadovavęs gaisro gesinimui.
Taip pat darbo grupėje Šiaulių ir Kauno priešgaisrinių gelbėjimo valdybų Pajėgų valdymo skyrių viršininkai Leonidas Laškovas ir Žydrūnas Trečiokas.
Ugniagesių gelbėtojų profesinei sąjungai darbo grupėje atstovauti pavesta Miroslavui Gerasimovičiui.
Esminis klausimas – ar neturėjo vadovauti PAGD vadovai
Nors tyrimo aprėptis darbo grupei nenurodyta, svarbiausias klausimas, į kurį jai gali tekti atsakyti – ar viskas buvo daroma pagal įstatymo raidę. Taip pat ir ar teisingai priskirtas pajėgų išsiuntimo numeris, nurodantis gaisro pavojingumo kategoriją, o jei gaisras buvo itin pavojingas – ar jo gesinimui neturėjo vadovauti patys PAGD vadovai.
2013-aisiais patvirtintose Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatose, aiškiai išdėstyta, jog gaisrai skirstomi į šešias kategorijas, pagal pajėgų išsiuntimo numerį, sutrumpintai vadinamą PIN.
Aukščiausia kategorija – 5 PIN – suteikiama tokiems gaisrams, į kuriuos siunčiama daugiau nei 10 autocisternų, dėstoma ugniagesių pradžiamokslyje. Ir jei suteikiama ši kategorija, pagal nuostatas, gaisro gesinimui vadovauja ne tik apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas, bet privalo įsitraukti ir PAGD direktorius ir jo pavaduotojas. Taip pat turi būti pasitelkta visa turima įranga, užtikrinanti ugniagesių saugumą ir aprūpinimą.
Gaisro gesinimui vadovauti pirmasis spalio 16 dieną stojęs ir dabar darbo grupėje dirbsiantis ugniagesys V.Nenartavičius 15min yra sakęs, kad pats suteikė gaisrui 5 PIN. Tuo tarpu PAGD vadovai tikina, kad gaisro kategorija buvo žemesnė, nors pajėgų ir buvo tiek, kiek privalo būti paskelbus 5 PIN.
Apie tai plačiau skaitykite čia.
VRM vykdo savo tyrimą
15min pasiteiravo vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės, ar, jos nuomone, darbo grupė įvertinimą gali atlikti objektyviai.
Į klausimus atsakė vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma.
Jo teigimu, PAGD darbo grupėje nėra asmenų, vadovavusių gaisro gesinimui. Tai, kaip minėta šioje publikacijoje, nėra tiesa.
„Tyrimas fokusuojasi į priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiksmų įvertinimą ir tobulinimą, remiantis sukaupta patirtimi, o tiesiogiai gaisro gesinimui vadovavę pareigūnai į darbo grupės sudėtį neįtraukti“, – teigė Č.Mulma.
Visgi paaiškėjo, kad gaisro gesinimo kokybę tiria ne tik PAGD.
Vidaus reikalų ministrė spalio 29 d. pasirašė įsakymą, kuriame nurodoma, kad Vidaus reikalų ministerijoje turi būti sudaryta darbo grupė, kurios tikslas išanalizuoti įvykio eigą ir faktines aplinkybes. Taip pat pateikti siūlymus dėl teisės aktų pakeitimų ir civilinės saugos stiprinimo.
„Bus atliktas tyrimas ir po jo paaiškės, ar buvo tinkamai reaguojama. Gesinant tokio sudėtingumo įvykį nežuvo ir rimtai nenukentėjo nei vienas ugniagesys gelbėtojas – tai didelis pasiekimas, dar kartą įrodantis visų gaisrą gesinusių ir vadovavusių pareigūnų patirtį ir kompetenciją. Visi konkretūs atsakymai dėl priimtų sprendimų bus pateikti apibendrinus gautas visas išvadas ir pasiūlymus“, – teigė viceministras.
Šią savaitę Valstybės kontrolė, Č.Mulmos žiniomis, taip pat pradės savo tyrimą, susijusį su priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius.