Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 10 31

Alytaus gaisro pavojingumą jo gesinimui vadovavęs V.Nenartavičius ir PAGD vertina skirtingai

Gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ užgesintas, bet, regis, tebesmilksta ir padangos, ir aistros. Vienas iš gaisro gesinimo vadovų įsitikinęs, kad pats prašė šiam gaisrui aukščiausio pavojingumo kategorijos, tačiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nemano, kad šis gaisras buvo vertas rimčiausios reakcijos.
Gaisras Alytuje
Gaisras Alytuje / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Tvirtindamas, kad dėl šio gaisro ekstremali situacija turėjo būti skelbiama šalies mastu pirmadienį gaisravietėje apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda neabejojo, kad gaisrui „Ekologistikoje“ turėjo būti taikoma aukščiausia pavojaus kategorija.

„Tai priklauso nuo gaisro kategorijos lygio. Jeigu tai yra penktos kategorijos gaisras, o čia, man neleis sumeluoti, cisternų kiekis gaisravietėje byloja apie aukščiausios kategorijos gaisrą, na, atitinkami turi būti ir sprendimai, ir dedamos visos respublikos pastangos, o ne palikta savivaldybė viena spręsti“, – pirmadienį žurnalistams Alytuje sakė prezidentas.

Čia jis kalba apie dar 2013-aisiais patvirtintas Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatas, kuriose aiškiai išdėstyta, jog gaisrai skirstomi į šešias kategorijas, pagal pajėgų išsiuntimo numerį, sutrumpintai vadinamą PIN.

Aukščiausia kategorija – 5 PIN – suteikiama tokiems gaisrams, į kuriuos siunčiama daugiau nei 10 autocisternų, dėstoma ugniagesių pradžiamokslyje. Ir jei suteikiama ši kategorija, pagal nuostatas, gaisro gesinimui vadovauja ne tik apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas, bet privalo įsitraukti ir PAGD direktorius ir jo pavaduotojas. Taip pat turi būti pasitelkta visa turima įranga, užtikrinanti ugniagesių saugumą ir aprūpinimą.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gaisras Alytuje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gaisras Alytuje

Ar buvo 5 PIN?

Paprastam žmogui PIN gali skambėti kaip slaptažodis, tačiau gaisrininkai puikiai žino, kad kuo didesnis skaičius šalia šio trumpinio, tuo situacija rimtesnė.

Gaisras Alytuje jau vadinamas viena didžiausių ekologinių katastrofų, tačiau oficialioje PAGD gaisro Alytuje chronologijoje nematyti, kad ugniagesiai šiam įvykiui išvis būtų suteikę aukščiausią – penktąją – kategoriją.

Joje skelbiama taip:

Spalio 16 d.

  • 02:57 val. Gautas pranešimas apie gaisrą objekte.
  • 03:08 val. Paskelbtas 3 PIN.
  • 05:02 val. 4 PIN. Pajėgos: 9-AC (automobilinės cisternos), 3-AKK (auto keltuvas) (Alytus, Lazdijai, Kaunas), 1-ŽA (žarnų automobilis) (Marijampolė), 1-VTA/ASS (vandens transporto automobilis) (Marijampolė), 1-KOAA automobilis (Vilnius), 1-putokšlis, dirba 3 darbo barai, 4 lafetiniai švirkštai, 2 B švirkštai, 4 KOAA (kvėpavimo organų apsaugos aparatų) grandys.
  • 13:00 val. Pajėgos: 11–AC; 1–ŽA, 3–AKK, 4 darbo barai.

Taigi akivaizdu, kad pajėgų gaisre buvo tiek, kad turėjo būti paskelbta aukščiausioji kategorija – 5 PIN.

Taip, pajėgų buvo sutelkta kaip 5 PIN, bet eteryje nė vienas vadovas 5 PIN nebuvo paprašęs, – sakė S.Greičius.

Tačiau vos nuo spalio 7-osios PAGD direktoriumi tapęs Saulius Greičius trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje patikino, kad tai padaryta nebuvo. Esą niekas net neprašė.

„Gavus pranešimą, pagal mus buvo 2 PIN. Daugmaž tokiame lygyje buvo objektas. Nuvykę, pamatę, kad gaisras akivaizdžiai yra didesnis, jie paprašė 3 PIN, nes suprato, kad su keturiom cisternom neužgesins, kas ir buvo padaryta. Apie 5 val. paprašė 4 PIN. (...) Gesinimo darbų vadovas, kuris yra vietoje, priima sprendimą. Jei mato, kad nesuvaldys situacijos, jis prašo kelti PIN ir kviečia papildomas pajėgas. (...) Čia yra prašytas 4 PIN. O pajėgų buvo sutelkta gerokai daugiau. Taip, pajėgų buvo sutelkta kaip 5 PIN, bet eteryje nė vienas vadovas 5 PIN nebuvo paprašęs“, – aiškino S.Greičius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./NSGK posėdis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./NSGK posėdis

Pirmasis gaisro gesinimo vadovas: 5 PIN buvo

Visgi pirmasis vadovauti gaisro Alytuje gesinimui stojęs Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (VAPGV) Operacinio vadovavimo skyriaus vyresnysis specialistas Vytautas Nenartavičius sako, kad tai – netiesa.

Aš dar pasiprašiau papildomų cisternų, kas atitinkamai reiškia PIN paaukštinimą. Aš suprantu vienareikšmiškai, kad 5 PIN buvo.

„Aš (iš Vilniaus - red.past.) išvažiavau 5 val., kai paskelbė 4 PIN. Buvo vietoje jau Alytaus pajėgų vadai. Jie paaukštino pajėgų siuntimo numerį. Po to atvyko vienas iš Alytaus komandos viršininkų, jis paaukštino iki 4 PIN. Tada išvykome mes. Ir po 6 val. ryto, kai jau šiek tiek apsižvalgėme, aš dar pasiprašiau papildomų cisternų, kas atitinkamai reiškia PIN paaukštinimą. Aš suprantu vienareikšmiškai, kad 5 PIN buvo“, – 15min trečiadienį sakė V.Nenartavičius.

Jis pripažino, kad gal taip tiesiogiai neištarė „5 PIN“, tačiau esą kiekvienam ugniagesiui aišku, kad jei kvieti papildomas pajėgas – tai keli gaisro sudėtingumą. „Pajėgos tikrai atitiko 5 PIN“, – tvirtina jis.

V.Nenartavičiaus teigimu, tuo metu vietoje jau dirbo 9 autocisternos, o jis paprašė dar dviejų. Dar vietoje buvo 3 autokopėčios, žarnovežis, siurblinė, kompresoriai ir putokšlis.

Baisiausia klausyti kolegų pokalbių griūvant stogui

Gaisre Alytuje V.Nenartavičius dirbo dvi pamainas – spalio 16 ir 19 dienomis. Nors vyras ugniagesiu dirba jau dvidešimt metų, jis sako, kad pagal apimtį tai tikrai vienas didžiausių gaisrų.

Tačiau baisiausias akimirkas ugniagesys sako patyręs ne gaisro gesinimo vietoje, o dar pakeliui į Alytų. Per raciją buvo girdėti bendravimas tarp dviejų darbo barų, kurie buvo skirtingose pastato pusėse.

„Girdėjome per radijo stotį, kaip vienas baras kitą informuoja: griūva stogas, sienos, būk atsargus. Labai tikiesi tada kuo greičiau išgirsti bet kokį atsaką iš kito abonento. Ta kelių sekundžių tyla prailgsta tada neįtikėtinai. Nors iš tikrųjų juk visai netrukus pasigirdo atsakymas, kad viskas tvarkoje, girdime, atsitraukiame“, – prisiminė pašnekovas.

Girdėjome per radijo stotį, kaip vienas baras kitą informuoja: griūva stogas, sienos, būk atsargus. Labai tikiesi tada kuo greičiau išgirsti bet kokį atsaką iš kito abonento.

Pasak jo, vis dėlto atvykdami vilniečiai buvo nusiteikę virš Alytaus pamatyti pašvaistę. Tačiau jos jau nebuvo. Tik privažiavę arčiau, kadangi buvo naktis, vyrai išvydo tirštus dūmus. „Pirmosios pajėgos – Alytaus komandos – pakliuvo į tą situaciją, kuri buvo pavojingiausia ir dėl temperatūrų, ir dėl krintančių stogų“, – vertino jis.

PAGD vadovai nesikišo?

Pačiam V.Nenartavičiui sudėtingiausia darbo dalis atrodo nuspręsti siųsti žmones dirbti prie pat gaisro židinio.

„Gaisre yra ir ugniagesiai, ir vidurinė grandis – gelbėjimo darbų vadovai, kurie priima tokius nematomus sprendimus. Tu priimi sprendimą, ar tam žmogui galima dirbti viduj, ar negalima. Per tuos skustuvo ašmenis realiai vaikšto jis. Įstatymas nesuteikia išlygų – gaisro gesinimui vadovauti gali tik Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas“, – kalbėjo ugniagesys.

Visgi, kai paskelbiamas 5 PIN, gali įsitraukti ir PAGD vadovai. Ar jie tai padarė? V.Nenartavičius to vertinti nenori. Pasak jo, 5 PIN tikrai buvo paskelbtas, o visa kita esą ne jo kompetencija.

„Matyt, jie turi teisę, pasitikėdami žemesnio rango pareigūnais, irgi kažkokį sprendimą priimti“, – svarstė jis.

V.Nenartavičius neabejojo, kad šis gaisras bus išnarstytas po smiltelę, savo sprendimus kasdien pergalvoja ir pats gaisro gesinimo vadovas. Jei ko gailisi dabar, tai kad nepagalvojo pasitelkti geresnių priemonių.

„Sutinku, kad kažkur mes kažką galbūt ir pražiopsojome. To nesikratau. Bet tuo metu, ką turėjome, ką reikėjo daryti, tas ir buvo daroma“, – kalbėjo V.Nenartavičius.

Galbūt būtų pravertęs naujai įsigytas štabo konteineris, tačiau gaisro gesinimo vadovai, V.Nenartavičiaus vertinimu, neturėjo laiko apie tai galvoti – jie rūpinosi, kad gaisras būtų užgesintas ir, jei galėjo dirbti tokiomis sąlygomis, kokios buvo, taip ir darė.

Emocijos tokios: nežinau, kam už tai dėkoti, kad mes iš ten visi grįžome gyvi ir sveiki. Tik tiek.

„Realiai gaisro gesinimo eigos tai nebūtų pakeitę. Gal kiek daugiau komforto. (...) Ugniagesiai buvo visada instruktuojami, kad vos pajutę nuovargį, blogumą, sakytų ir suteiksime pagalbą. Naktį, sumažinus apsukas iki minimalių, buvo budėjimo režimas. Tik paskirdavome kelis, kad perstatytų švirkštų pozicijas. Visi kiti budėjo. Taip, tai nebuvo komfortas – neturėjome lovų, bet automobiliuose kažkur glaudėmės. Gamtinės sąlygos irgi buvo neblogos“, – pasakojo jis.

V.Nenartavičius tikino dabar nejaučiantis jokių gaisro pasekmių sveikatai, nes saugojosi, šeštadienį naudojosi respiratoriumi.

„Emocijos tokios: nežinau, kam už tai dėkoti, kad mes iš ten visi grįžome gyvi ir sveiki. Tik tiek“, – kalbėjo patyręs ugniagesys.

VIDEO: Išskirtiniai kadrai: pirmą kartą parodė, ką mato su gaisru Alytuje kovojantys ugniagesiai

Per gyvenimą matė du merus

Ugniagesys sako dar galįs padėkoti Alytaus merui Nerijui Cesiuliui, kad šis, būdamas savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos paskirtas operacijų vadovas, nutarė būti arčiau nelaimės židinio ir talkino ugniagesiams.

Nors tai – painiava, kuri įstatymuose turėtų būti aiškiai reglamentuota, šiuo atveju V.Nenartavičius sako esąs dėkingas, kad meras ugniagesiams paliko dirbti tik savo darbą ir apsiėmė organizuoti aprūpinimą, maistą, priemones.

„Nerandu žodžių, kaip padėkoti tam merui už tai, ką jis padarė“, – kalbėjo V.Nenartavičius. Jis pripažino, kad miesto merą įvykyje jis matė antrą kartą gyvenime. Pirmą kartą meras Artūras Zuokas gelbėtojams talkinti ryžosi 2001 m. Vilniuje į Nerį išbėgus apie 100 kilogramų naftos produktų.

15min rengiant šią publikaciją prašė PAGD platesnių paaiškinimų dėl 5 PIN paskelbimo gesinant gaisrą Alytuje, tačiau atsakymo nesulaukė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?