Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2017 11 08

Alytuje nuslinko pėsčiųjų tilto per Nemuną šlaitas

Slenka ne tik Gedimino kalnas. Pastarosiomis dienomis nuslinko ir vos prieš porą metų pastatyto Alytaus Baltosios Rožės pėsčiųjų ir dviračių tilto per Nemuną šlaitas bei pats upės krantas. Kodėl jis nuslinko ir įgriuvo – aiškinsis ekspertai, nes Alytaus valdžia ir tiltą stačiusi bendrovė nesutaria dėl nuošliaužų priežasčių.
Alytuje nuslinko pėsčiųjų tilto per Nemuną šlaitas.
Alytuje nuslinko pėsčiųjų tilto per Nemuną šlaitas. / Kadras iš LRT reportažo

Aukščiausio Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tilto per Nemuną vakarinis šlaite įgriuvos siekia 1,5 metro. Nuošliauža susiformavo nuo pat šlaito viršaus ir driekiasi iki apačios apie 30 metrų.

Griūva ir prie dviračių tako Nemuno krantas. Alytaus miesto savivaldybė samdo ekspertus, kad šie išsiaiškintų nuošliaužų priežastį, įvertintų tilto techninį ir darbų projektą, ištirtų grunto sudėtį. Savivaldybė ir tiltą stačiusi bendrovė „Alkesta“ mato skirtingas priežastis. Pastaroji sako lauksianti ekspertų išvadų ir tada problemą spręsianti.

Nuošliauža susiformavo nuo pat šlaito viršaus ir driekiasi iki apačios apie 30 metrų.

Tuo metu savivaldybė teigia, kad pirmoji nuošliauža atsirado ties vandens nuotekų trasa.

„Savivaldybės administracijos specialistų nuomonė buvo, kad tai galimai, pabrėžiu, dėl nesandariai įrengto lietaus nuotekų šulinio, rangovo nuomonė buvo priešinga, kad tą įtakojo didelis lietaus vandens srautas“, – sakė Alytaus m. savivaldybės Statybos skyriaus vyr. specialistas Sigitas Stumbras.

Supilta šlaito dalis slinkti pradėjo dar vasarą, paveldosaugininkai tuomet nurodė šlaitą atstatyti ir išsiaiškinti slinkimo priežastis.

„Iš savivaldybės rugsėjo mėnesio gale gavom atsakymą, kad dėl užsitęsusių ginčų su rangovu, prašė reikalavimą atidėti iki lapkričio 30 dienos, šiai dienai reikalavimas buvo atidėtas, tačiau turim situaciją, kad nuslinko dar didesnė dalis šlaito“, – prisiminė Kultūros paveldo departamento Alytaus sk. vedėjas Alius Baranauskas.

S.Stumbras tvirtino, kad papildomų šlaito tvirtinimų nebuvo numatyta projekte.

„Šlaitas buvo pilamas ir tankinamas. Tačiau nebuvo tvirtinimo medžiagų – geotinklų, geotekstilės, atraminių papildomų sienučių, polių ar gabijonų, šių priemonių iš tikrųjų nebuvo. Papildomų tvirtinimų nebuvo numatyta projekte“, – sakė jis

Jeigu ekspertai nustatys, kad šlaitas slenka dėl projektuotojų klaidų ar rangovų nekokybiškai atliktų darbų, rangovui teks savo lėšomis sutvarkyti šlaitą. Nes objektui galioja penkerių metų garantija. Jeigu ekspertai pateiks išvadą, kad šlaitas nuslinko dėl liūčių, tuomet šlaitą atstatyti teks savivaldybei.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos