„Per 10 metų pokyčių yra, ir ta komunalinių paslaugų tvarkymo paslauga gyventojams vis gerėja. Norėčiau du regionus išskirti, Alytaus ir Marijampolės, kuriuose tinkamiausios sąlygos be mišraus atliekų paėmimo, antrinių žaliavų surinkimui: stiklui, plastikui, kartonui. Šiuose regionuose yra plačiausias antrinių žaliavų konteinerių tinklas, todėl ir ta paslauga yra geresnė“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aplink mus“ sakė V. Karosienė.
Norėčiau du regionus išskirti, Alytaus ir Marijampolės, kuriuose tinkamiausios sąlygos be mišraus atliekų paėmimo, antrinių žaliavų surinkimui: stiklui, plastikui, kartonui. Šiuose regionuose yra plačiausias antrinių žaliavų konteineriū tinklas, todėl ir ta paslauga yra geresnė, – „Žinių radijo“ laidoje „Aplink mus“ sakė V. Karosienė.
Savivaldybės savo teritorijose taip pat turi įrengti stambiagabaričių bei žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles. Lietuvoje šiuo metu, anot V. Karosienės, įrengtos 69 didelių atliekų surinkimo aikštelės.
„Daugiausia yra Alytaus regione – 16 – ir Vilniaus regione – 11 aikštelių. Vilniaus mieste pagal reikalavimus turi būti bent 10 didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių, o yra 5“, – sako V. Karosienė.
Jos teigimu, savivaldybės ginasi, kad mieste sunku rasti vietą didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėms. „Sunku, bet ar neįmanoma? Kitas dalykas, gal dar nėra sisteminių sprendimų dėl pačios sistemos regione“, – replikuoja V. Karosienė.
Pasak jos, Europos Sąjungos (ES) parama aikštelėms įsirengti buvo skirta jau keliems etapams, o pagal teisės aktų reikalavimus tos aikštelės turėjo būti jau 2009 m. V. Karosienės teigimu, tokį teisės aktų nevykdymą lemia savivaldybių organizuotumo trūkumas.
„Jeigu nenori, randi priežastį, jeigu nori, randi priemonių. Tikrai pastebime tai, kad savivaldybėse ik šiol nėra nuoseklaus planavimo. Savivaldybėms sunku kartu ieškoti sprendimų ir bendradarbiauti“, – nurodė V. Karosienė.
