Pretendentų paletė įvairi – buvusi V.Grigaravičiaus patarėja, jo valdymo liniją tęsti žadanti Vilija Ramanauskienė, rinkimų komiteto „Alytaus piliečiai“ kandidatė, socialdemokratų lyderis Alytuje Nerijus Cesiulis, Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos atstovas Saulius Bitinas, Alytaus „Metų darbdave“ pripažintos bendrovės „Sofa Brands international“ (SBI) vadovas, buvęs miesto meras Česlovas Daugėla, verslininkas ir buvęs vicemeras Gediminas Daukšys, atstovaujantis Tomo Pačėso surinktam rinkimų komitetui „Už Alytų“.
Taip pat konservatorių atstovas, verslininkas Šarūnas Klėgeris, buvęs administracijos direktorius, Darbo partijos kandidatas Kęstutis Ąžuolas, buvusi vicemerė Nijolė Makštutienė iš Liberalų sąjūdžio, Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja Laura Radzevičiūtė, Lietuvos centro partijos kandidatė, taip pat Seimo pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo padėjėjas, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atsakingasis sekretorius Alvydas Sakavičius.
„Švari“ kadencija
15min kalbinti alytiškiai, vertindami šią V.Grigaravičiaus ir jo komandos valdymo kadenciją, pamini, kad ji buvo be didesnių skandalų. Ramaus būdo dabartinis meras išties galėjo sudaryti didelį kontrastą prieš tai buvusiems – pirmiausia, Jurgiui Krasnickui, kurio keiksmai ir kalbos apie planus pavogti milijonus buvo slapta įrašyti ir paviešinti. Taip pat ir Č.Daugėlai, kuris meru tapo 2007-aisiais, tačiau kadencijos nebaigė, nes jam buvo pateikti įtarimai dėl sukčiavimo.
„Džiaugiuosi, kad ši kadencija buvo be korupcinių skandalų, teismų ir išvedimų iš savivaldybės su antrankiais, kas pastaraisiais metais labai gadino Alytaus įvaizdį“, – teigė 31-erių alytiškė Simona.
Jai antrina ir 53-erių Arvydas, tikinantis, kad teigiamai vertina dabartinio mero darbus: „Kultūringa valdžia. Be didesnio triukšmo, be reikalų su teisėtvarka, be jokių aferų. Nepagrobė pinigų, nebuvo jokių teismų. Ne kaip Č.Daugėla ar J.Krasnickas, žadėjęs pavogti. Įtariu, nėra lengva taip merui vadovauti, tad vertinčiau teigiamai.“
Tiesa, kitas alytiškis teigia, kad jam trūko ryškesnio mero įvaizdžio. „Toks truputį be veido jis buvo. Bet gal ir gerai – gal žmogus dirbo ir nebuvo kada piarą daryti ir intrigas?“ – retoriškai klausia 27-erių Šarūnas.
Tiesa, alytiškiui 30-mečiui Gediminui užkliuvo vienas didesnis politinis akibrokštas, kurį lyg šiol prisimena – tai situacija su vicemerais. Kuomet tarybai išreiškus nepasitikėjimą, jie buvo atleisti, jiems sumokėtos išeitinės, o vėliau priimti į tas pačias pozicijas.
Svarbiausi darbai
Kaip teigiamus pasikeitimus Alytuje miestiečiai vardina sutvarkytus parkus, dviračių takus, kitas rekreacines zonas, darželių sutvarkymą.
„Taip pat išskirčiau šeimos kortelę, mažesnes šildymo kainas, piliečių iniciatyvų rinkimus ir finansavimą”, – teigia Gediminas. Jam pritaria ir Simona, pozityviai vertindama artimesnį valdžios ir miestiečių bendradarbiavimą, kas prieš praėjusius rinkimus ir buvo vienas iš „Alytaus piliečių“ tikslų. Paminėtina, kad jį įvertino ir Vilniaus politikos analizės institutas, koordinuojantis Europos valstybių politinių iniciatyvų konkursą „Politikos inovacijų apdovanojimai“ Lietuvoje. Alytus tapo šio projekto finalininku.
Tiesa, kai kur komunikacijos spragų būta. Anot alytiškio Andriaus, tai buvo galima įžvelgti ir komunikacijoje su gyventojais, ir savivaldybės vidinėje komunikacijoje. „Komunikacija su gyventojais tam tikrais atvejais pasirodė ne visai vykusi ar net nejautri tokiais klausimais kaip, pavyzdžiui, švietimo įstaigų uždarymas. Taip pat komunikacijos spragas buvo galima pamatyti Alytaus miesto savivaldybės viduje, kai, pavyzdžiui, dalis informacijos apie nutarimų įgyvendinimą tiesiog nepasiekdavo tarybos narių, o kartais ta informacija būdavo nepilna ar neaiški. Tai sudarydavo erdves nesusipratimams ir nereikalingiems ginčams taryboje“, – įžvalgomis dalinasi 26-erių vyras.
Komunikacija su gyventojais tam tikrais atvejais pasirodė ne visai vykusi ar net nejautri tokiais klausimais kaip švietimo įstaigų uždarymas, – sakė Andrius.
Vienas iš esminių, dažniausiai alytiškių įvardintų pokyčių – praėjusių metų pabaigoje atnaujintas miesto viešasis transportas, šias paslaugas naujais autobusais teikia Kauno kompanija „Kautra“. Arvydui kiek užkliuvo, kad paslaugas teikia ne Alytaus, o kito miesto kompanija – jo teigimu, miestu turėtų rūpintis jo įmonės. „Transportas – iš Kauno, miesto kalėdinės eglės autorė – iš Kauno. Toks įspūdis, kad esame kaip Kauno priemiestis. Norėtųsi, kad čia šeimininkautų Alytaus kompanijos“, – sakė jis.
Verta paminėti ir tai, kad Lietuvos laisvosios rinkos instituto savivaldybių indekse Alytus tiek 2017-aisiais, tiek 2018-aisiais tarp didžiųjų savivaldybių buvo aukščiausią reitingą turintis miestas transporto srityje, gerokai lenkiantis kitus. Užtat, anot LLRI, kitose srityse alytiškiams vertėtų gerokai pasitempti. Tą pastebi ir miestiečiai.
„Manau turint tokią daugumą buvo galima įgyvendinti daugiau ambicingesnių projektų. Keturi metai praleisti planuojant ir vykdant vietinės reikšmes darbus – vandens, dviračių taisymo stotelės ir panašiai, nepagalvojant, kaip pritraukti žmones atvykti į Alytų“, – nuomone dalinasi Gediminas.
Nekonkurencinga ekonomika
Mažėjantis ir ekonomiškai priblėsęs miestas yra tai, ką norėtų dauguma alytiškių pakeisti. Žinodami tokius žmonių lūkesčius, dauguma kandidatų ir stiprino savo pozicijas kalbėdami apie naujų investicijų pritraukimą, ūkišką miesto valdymą.
Alytui iš tiesų yra kur tobulėti. Kaip pažymi LLRI, 2018-aisiais „materialinių investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, siekė 1104 eurus ir buvo mažesnis už vidutinį (2235 eurai) gyventojui. Tiesioginių užsienio investicijų taip pat teko mažiau nei vidutiniškai – jos siekė 1468 eurus gyventojui, kai vidurkis – 5347 eurai“.
LLRI šioje srityje Alytui skyrė mažiausiai balų iš visų didžiųjų miestų, Vilniaus politikos analizės institutas, atlikęs 2018 m. savivaldybių gerovės analizę, Dzūkijos sostinę pagal ekonomikos gyvybingumą įvertino 13-oje pozicijoje, o „Citadele“ banko „Verslo kliūčių žemėlapyje“ 2018 m. miestas pagal palankumą verslui – 28-oje.
Alytiškė Simona dalinasi, kad investicijų pritraukimas ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimas turėtų būti vienas pagrindinių naujosios valdžios prioritetų. „Tik turėdami galimybę rinktis ir iš ko oriai gyventi žmonės jausis laimingi ir visaverčiai“, – tikina ji.
54-erių alytiškė Nijolė su tuo sutinka. Jai darbe tenka daug bendrauti su įvairiomis mieste veikiančiomis įmonėmis, tad pastebi, kad dauguma jų darbuotojams moka tik minimalų užmokestį: „Atlyginimai tikrai yra bėda.“
Alytuje gimęs ir augęs Šarūnas taip pat įžvelgia čia problemą – anot jo, sutvarkytos rekreacinės zonos, kaip pėsčiųjų takai, atlyginimų nekelia, ekonominės situacijos negerina, be to, mieste mažėja ir gyventojų. Tiesa, jis pastebi, kad Alytuje atsiranda naujų kavinių, o tai suteikia pozityvumo.
Teigiamų ženklų yra ir daugiau. 26-erių Liutauras, turintis savo verslą, džiaugiasi Alytuje įkurtu Verslios Lietuvos „Spiečiumi“, vykstančiais Alytaus ekonomikos forumais, sako, kad mieste juntama verslumo nuotaika.
Trūksta identiteto
Pastaruoju metu Alytus sulaukė nemažai dėmesio, pristatęs savo naująjį logotipą, prekinį ženklą – meniškai sulietus du žodžius „Alytus“ ir „Myliu“ į vieną. Ir nors juo žavėjosi ne tik Alytaus miesto gyventojai, alytiškiai teigia, kad miesto identiteto klausimas vis dar aktualus.
Andrius mano, kad svarbiausias nepavykęs tikslas šioje kadencijoje – suformuoti aiškią miesto viziją. „Taip ir neaišku, kuo siekia tapti Alytus, kokia mūsų strategija. Šeimų miestas – graži mintis, bet tai toli gražu ne vizija. Tikėkimės, ateinanti taryba nemažins apsukų ir pagaliau sugebės suformuluoti ir pradėti įgyvendinti ilgalaikę Alytaus strategiją, viziją“, – kalbėjo jis.
To pasigenda ir Gediminas, jo teigimu, Alytus vis dar daug kam siejasi su ilgą laiką miesto veidą formavusiomis „Alitos“ ir „Snaigės“ gamyklomis. „Be Alytus-myliu ženklo, miestas nelabai turi veido. Jis kuriamas tik kalbomis, o ne realiais traukos objektais. Alytus vis dar asocijuojasi daugumai su šampanu ir šaldytuvais“.
Taip ir neaišku, kuo siekia tapti Alytus, kokia mūsų strategija. Šeimų miestas – graži mintis, bet tai toli gražu ne vizija.
Tiesa, Nijolė tikina, kad Alytus gali būti vadinamas ir pramonės, ir kurortiniu miestu, kaip buvo anksčiau. „Miestas turi puikią infrastruktūrą, yra gražus apželdinimas, gražiai prižiūrėtas, švarus, daug poilsio zonų, miestas miškingas. Kaip kurortas, kuriame dar yra vystoma ir pramonė“, – mintimis dalinosi alytiškė.
Dalino skrajutes prie apylinkės
Vyriausiosios rinkimų komisijos 18 val.. duomenimis, balsuoti Alytuje atvyko 42,98 proc. rinkimų teisę turinčių miestiečių.
Kaip teigia Alytaus apskrities policijos atstovė Kristina Janulevičienė, apskrityje yra sulaukta 10 pranešimų apie galimus pažeidimus. Jų pobūdis – balsuoti automobiliais vežami galimai papirkti ar kitaip paveikti asmenys, taip pat yra vaikščiojama po namus ir agituojama už konkrečius kandidatus. Alytuje yra užfiksuotas įvykis, kad netoli vienos rinkiminės apylinkės automobilyje sėdintis asmuo dalino vieno kandidato skrajutes. Anot K.Janulevičienės, iki teisminių tyrimų dar nėra pradėta.
