– Ar tokioje nedidelėje valstybėje kaip Nyderlandai artimiausiais žmonėmis lietuviams gali tapti Lietuvos ambasados darbuotojai?
– Pasakysiu taip: su visais lietuviais, kurie čia gyvena, užsuka, stengiamės draugiškai ir mielai bendrauti. Visus kviečiame į visas šventes, susibūrimus. Tie, kurie gali, tikrai prisijungia. Pavyzdžiui, Mindaugo karūnavimo šventę paminėjome surengdami Lietuvos dieną Eindhovene. Šis miestas mielai skyrė mums didelę koncertų salę, vakare buvo Petro Geniušo rečitalis. Pakvietėme visus, ką tik galėjome. Atėjo daug žmonių, kurių mes net nebuvome matę.
Kalbama, kad Nyderlanduose yra apie 300 000 Rytų europiečių, tai tarp jų mes esame lašas, nes deklaravusių čia savo gyvenamąją vietą lietuvių yra apie 3000, dar panašiai tiek galėtų būti neužsiregistravusių.
– Kaip ambasada bendrauja su Olandijos lietuvių bendruomene, ką darote kartu?
– Mums ambasadoje lietuvių bendruomenė yra bet kuris lietuvis, kuris turi lietuvišką pasą, arba netgi tas, kuris yra ne lietuvis, bet jaučia sentimentus Lietuvai. Kaip ir kiekvienoje šalyje, taip ir čia yra koks olandas ar belgas, kuris taip nori padėti Lietuvai, kad atrodo didesnis lietuvis nei mes. Taigi, „lietuvių bendruomenės“ sąvoka yra plati.
Ambasada skatina vadinamuosius proginius bendruomenių susibūrimus, jaučia pareigą padėti ir prisidėti lietuviams organizuojant įvairiausius renginius. Olandijos lietuvių bendruomenė – gerai organizuota ir labai aktyvi. Sudėjus kartu finansus, pastangas, kūrybinį potencialą, galima padaryti kokybišką renginį.
Pavyzdžiui, mūsų platumose yra pakankamai nuskambėjęs renginys „LT.Art.Nl“, kuris vyksta kiekvienų metų pabaigoje. Du jauni lietuvių menininkai, dirbantys čia, nusprendė paskatinti tautiečių Nyderlanduose kūrybą. Pirmas renginys buvo mėgėjiškas, bet labai simpatiškas, atėjo daug žmonių. Ambasada irgi savo indėlį įnešė. Vėliau sėdome su bendruomene, rašėme planus, kūrėme renginio koncepciją. Pernai vyko didelis renginys Amsterdame, kur didžiuliame name visą dieną buvo eksponuojami lietuvių dailininkų ir menininkų kūriniai, taip pat fotomenininko Rimanto Dichavičiaus paroda „Paminklas paminklui“, grojo lietuvių muzikantai, dirbantys Nyderlanduose, vakare A.Gotesmanas atliko monospektaklio „Dievo žmogus“ ištrauką, vyko „suneštinis balius“.
Sukūrėme jungtinį organizacinį komitetą, buvo pritraukta ir įvairių dizainerių, rinkodaros specialistų. Kvietėme ne tik lietuvius, bet ir plačią Amsterdamo publiką. Tai sukūrė susprogusios bombos įspūdį: visi, kas tik atėjo, kažką atrado. Kitais metais, manau, šis renginys bus dar didesnis ir skambesnis.
Per metus didesnių ar mažesnių renginių turime pakankamai daug, tad tai nėra tik proginis dalykas. Kitas kertinis mūsų renginys – naujų metų pirmą savaitę ambasadoje rengiamas koncertas. Kviečiame koncertuoti profesionalius klasikinės muzikos atlikėjus. Su bendruomene pasėdime kamerinėje aplinkoje, pakalbame apie praėjusius metus.
Taigi, dažniausiai bendraujame per kultūrinius renginius, bet ne tik. Kelerius metus skaičiau pranešimus aukštosiose mokyklose apie dabartinę Lietuvos raidą ES kontekste. Nyderlanduose integruotos Europos klausimas nuolat iškyla ir tampa vidaus politikos dalyku.
– Iš jūsų pasakojimo susidaro įspūdis, jog ambasados ir lietuvių santykiai – glaudūs ir šilti.
– Labai glaudūs ir labai šilti. Jeigu tik yra galimybė kažką padaryti kartu, stengiamės nepraleisti progos. Kiti metai bus daugeliu atveju įdomūs Lietuvai. Mes pirmininkausime ES Tarybai, 2013-ieji skelbiami Europos piliečio metais. Su bendruomene ir partneriais Nyderlanduose planuojame padaryti renginių šia tematika. Tai nebus vien kultūra, menas ir pan. Bus šiek tiek visuomeniškumo, Europos politikos. Juk Europa kaip kontinentas irgi labai domisi tokiomis temomis.
– Kiek laiko ambasada skiria veiklai, susijusiai su lietuvių bendruomene?
– Lietuvos ambasada Nyderlanduose, ko gero, yra vienintelė iš visų diplomatinių Lietuvos atstovybių, kuri yra ir dvišalė, ir daugiašalė ambasada, kadangi Hagoje yra 27 tarptautinės organizacijos arba jų filialai. Akivaizdu, kad turime fragmentuotai organizuoti laiką ir veiklą, tačiau bendravimas su bendruomene vyksta nuolat. Ką ambasada bedarytų, visada egzistuoja mūsų santykių su bendruomene, su lietuviais fonas.
Neseniai buvo premjero vizitas skatinti verslui, investicijoms, buvo siekiama supažindinti Nyderlandų verslo elitą su Lietuvoje teikiamomis galimybėmis. Vienas iš renginių vizito metu buvo susitikimas su lietuviais, kurie Nyderlanduose turi verslus ar užima vietą valdiškose ekonominėse struktūrose. Taigi, ryšys su lietuviais – kaip elementas – yra per visą skerspjūvį. Visada svarstome, kaip į savo veiklą galėtume įtraukti tautos dalį, kuri yra čia.
– O dėl kokių reikalų į ambasadą kreipiasi tautiečiai?
– Lietuvos ambasada dažniausiai tampa pagrindine institucija, kai žmonėms iškyla kokių nors bėdų, reikalų. Daugiausia lietuviai šiuo metu kreipiasi dėl naujų pasų išdavimo arba senų keitimo. Kita dalis – įvairios konsulinės pažymos: dėl teistumo, šeiminės padėties ir kt. Taip pat – tarptautinių asmens gimimo liudijimų išdavimo. Pastarojo dokumento prašoma čia atvykusių ir norinčių deklaruoti gyvenamąją vietą. Ir tradiciškai: lietuviai kreipiasi dėl pamestų dokumentų. Maždaug 60 proc. mūsų konsulinio darbo sudaro šie reikalai.
– Ar daug problemų ambasadai pridaro tautiečiai?
– Jeigu lietuvis ar jo veikla sukuria Nyderlanduose neigiamą įspūdį ar foną mūsų šalies atžvilgiu, mums yra problemų, nes ambasadai labai rūpi įvaizdžio, politinė pusė. Aš nesijaučiu gerai, jeigu esame linksniuojami neigiamame kontekste. O lietuviškas nusikalstamumas Nyderlanduose yra matomas.
Ypač per pastaruosius 2–3 metus daug bendravau su vietos policija, savivaldybėmis, kurių žmonės susirūpinę kriminaline grėsme, kylančia dėl lietuvių. Lietuviai linkę įsipainioti į komplikuotus arba plačiai nuskambančius dalykus. Gal tik pastarasis pusmetis truputį geresnis. Ambasada stengiasi, kad teisėsaugos struktūros kaip įmanoma geriau galėtų prisidėti prie šių problemų sprendimo.
– O tarp beveik 17 mln. gyventojų Nyderlanduose tie keli tūkstančiai lietuvių gal ir kažkuo teigiamu pasižymėjo?
– Vienas iš teigiamų dalykų – čia jau ironizuoju – kad jūsų pašnekovas yra antras pagal senumą tarnaujantis ambasadorius Hagoje. Iš maždaug 110 ambasadų! Dar truputis ir galėsiu pretenduoti tapti čia reziduojančių diplomatų seniūnu (juokiasi).
O jei rimtai, yra tokia Roterdamo verslo mokykla, kurioje dirba ir lietuviai dėstytojai – tai žmonės, kurie yra matomi ir gerbiami. Jei rengiame kultūrinį renginį, atvažiuoja iš Lietuvos iškilūs menininkai: Petras Geniušas, Petras Vyšniauskas, Arkadijus Gotesmanas, Edgaras Montvidas – tokio kalibro žmonės. Visi supranta, kad esame labai aukštos kultūros šalis, jeigu sugebame išugdyti tokius talentus. Pastaruosius trejus metus labai padaugėjo lietuvių studentų įvairiose aukštosiose mokyklose. Vos ne kiekvienas didesnis Nyderlandų universitetas turi pakankamai didelę lietuvių bendruomenę.
Pastaruosius trejus metus labai padaugėjo lietuvių studentų įvairiose aukštosiose mokyklose. Vos ne kiekvienas didesnis Nyderlandų universitetas turi pakankamai didelę lietuvių bendruomenę.
Pastaruosius trejus metus labai padaugėjo lietuvių studentų įvairiose aukštosiose mokyklose. Vos ne kiekvienas didesnis Nyderlandų universitetas turi pakankamai didelę lietuvių bendruomenę. Pernai nuvažiavau į Mastrichto universitetą, Baltijos šalių studentų renginį. Pasirodo, ten yra didžiausia lietuvių bendruomenė – daugiau nei 50 studentų. Mačiau, su kokia pagarba ir užsidegimu į tuos aktyvius, gerus lietuvių studentus žiūri universitetų vadovybė. Į lietuvių studentų organizuojamus renginius atėjo visi: nuo dekano iki administracinių pareigūnų. Patys jauni žmonės sugeba susijungti ir sukurti apie save tokį įvaizdį, kad jis būtų pavyzdys visiems.
– Pro ambasados akis beveik jokia lietuvių veikla nepraslysta. Ar lietuviai stengiasi išsaugoti savo šaknis: kalba lietuviškai, tarpusavyje bendrauja, švenčia tautines šventes?
Vienareikšmiškai taip. Nepažįstu nė vieno, kuris stengtųsi ištrinti lietuvišką poodinį sluoksnį. O yra tokių, kurie čia gyvena labai seniai, ir tas jų lietuviškumas matomas, žinomas, ir visi puikiai supranta, kas čia tokie.
