„Kai kurie asmenys, organizavę Dalai Lamos renginius Lietuvoje, sukurs platformą antikiniškoms separatistinėms jėgoms, siekiančioms „Tibeto nepriklausomybės“, taip įtraukdami neigiamų veiksnių į gerus Kinijos ir Lietuvos santykius“, – BNS sakė Kinijos ambasados Lietuvoje atstovas spaudai.
Pekinas Dalai Lamą vadina separatistu, siekiančiu atskirti Tibetą nuo Kinijos. Jis nepripažįsta tremtyje dirbančios Tibeto vyriausybės ir nepalaiko jokio dialogo su Dalai Lamos atstovais.
„Kinijos vyriausybė tvirtai prieštarauja bet kokioms antikiniškoms separatistinėms veikloms, vykdomoms Dalai Lamos bet kokiu mastu ar pavadinimu bet kokioje šalyje, taip pat prieštarauja bet kokioms kontakto formoms su bet kokios šalies pareigūnais“, – kalbėjo ambasados atstovas.
Autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją.
Kinija teigia tuomet išvadavusi Tibetą, tačiau daugelis vietos gyventojų ir dalis tarptautinės bendruomenės kaltina centrinę valdžią religine priespauda ir tibetiečių kultūros naikinimu, protestuotojai neretai susidegina.
Anot Pekino, Tibete Kinijos valdymo metais pasiekta didelių socialinių ir ekonominių laimėjimų, o kultūrinis ir religinis paveldas yra gerbiamas ir saugomas.
Lietuvos sostinėje birželio 13–14 dienomis viešėsiantis Dalai Lama skaitys paskaitą „Siemens“ arenoje, jos tema bus „Laimės menas“. Šis renginys bus mokamas.
Atvirą paskaitą apie žmogiškąsias vertybes švietime Tibeto dvasinis lyderis skaitys Vilniaus universitete.
Su juo žada susitikti keli Lietuvos parlamentarai, susibūrę į Seimo laikinąją solidarumo su tibetiečiais grupę. Šalies vadovai su Tibeto dvasiniu lyderiu susitikimų neplanuoja.
Dalai Lama Lietuvoje lankėsi tris kartus, o pastarąjį kartą čia viešėjo 2013 metais. Tada su juo susitiko Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, o tai sukėlė didelį Kinijos pasipiktinimą.
Kurį laiką derybos įvairiais klausimais su Kinija buvo sustojusios, bet 2015 metų vasarį Pekinas išplatino pareiškimą, kad vėl yra pasirengęs plėtoti gerus santykius.
Vilniaus ir Pekino santykiai yra daugiausiai susiję su ekonominiais klausimais, Kinijai siekiant atkurti istorinius prekybos kelius Vidurio ir Rytų Europoje.
Antra pagal dydį pasaulio ekonomika siekia investuoti į regiono infrastruktūrą, nors dalyje šalių, įskaitant Lietuvą, nerimaujama, kad komunistinės Kinijos investicijos gali atnešti nepageidaujamą Pekino įtaką vidaus politikai.
Šiuo metu Lietuvos pareigūnai kalbasi su penkiais potencialiais Kinijos investuotojais Lietuvoje. Centrine šių investicijų ašimi galėtų tapti Klaipėdos uostas.
