Prezidentūrai ir valdantiesiems su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio G.Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija (URM) priešakyje sunku rasti bendrą kalbą dėl tam tikrų diplomatinių paskyrimų.
15min žiniomis, G.Nausėda atmetė konservatorių siūlytas eksministrų Lino Linkevičiaus, Raimundo Karoblio ir dabar laikinai pareigas einančio Simono Šatūno kandidatūras.
Tuo metu konservatorių filtro nepraėjo prezidento siūlymai į šias pareigas skirti Europos Komisijoje dirbantį Vygandą Jankūną, talkinusį jam prezidento rinkimų kampanijos metu, ir šalies vadovo patarėją Sigitą Mitkų.
Vasarą kaip kompromisas pasiūlyta Užsienio reikalų ministerijos diplomatė Asta Radikaitė, tačiau, šaltinių teigimu, jos kandidatūrą užblokavo Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas, garsus prezidento kritikas Žygimantas Pavilionis.
Konservatorius tenkina tai, kad S.Šatūnas dabar laikinai eina pareigas, tačiau prezidentūra tokios situacijos ilgai tęsti nenori.
Interviu naujienų agentūrai ELTA G.Landsbergis nurodė, kad niekas nesutiko registruotis į kelias pastarąsias ambasadorių atrankas.
Ministrui kartais susidaro įspūdis, kad kartelė užkelta taip aukštai, jog žmonės tiesiog atgrasyti nuo dalyvavimo.
„Politinė diskusija, kuri vyko iki šiol, gal ji ir turėjo šiek tiek įtakos tam, kad žmonės nenori dalyvauti, niekas nenori eiti į tas vadinamąsias apklausas prezidentūroje, kur patarėjai griežtai klausinėja, ar yra sąsajos su Užsienio reikalų komiteto pirmininku ar ministru... Žmonės nenori tokio proceso“, – interviu ELTA kalbėjo G.Landsbergis.
Metas atsakyti į klausimus
Seimo URK vadovas konservatorių atstovas Ž.Pavilionis mano, kad prezidento vyriausiajai patarėjai A.Skaisgirytei metas parlamentarams atsakyti į klausimus dėl ambasadorių skyrimo proceso.
„Pastaruoju metu mes ją vis rečiau pamatome mūsų komitete. Tokių nuogąstavimų būtent dėl asmeniškai jos vaidmens skiriant ambasadorius jau pasirodė nuo pat metų pradžios“, – 15min aiškino politikas.
Šioje vietoje jis priminė prezidentūros atsisakymą „jokių argumentų nesuteikus“ ambasadoriais skirti L.Linkevičių ir R.Karoblį, kurie prieš tapdami ministrais buvo diplomatai.
Tarkime, R.Karoblis, kaip minėjo Ž.Pavilionis, mūsų šaliai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai dirbo ambasadoriumi Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Briuselyje. Daug diplomatinio darbo patirties turi ir L.Linkevičius.
Anot Seimo URK vadovo, dabar URM vykdant konkursus į aukščiausius diplomatinius postus vadovaujamasi profesionalumo, skaidrumo kriterijais, o ne asmeninio ar politinio lojalumo principais.
Tačiau tai esą ne visais atvejais priimama.
„Kiek suprantama, iniciatorė šito elgesio yra gerbiama patarėja, ką girdime iš kai kurių ambasadorių. Aš manau, ateis laikas pasiaiškinti, kaip iš tikrųjų vyksta šie procesai. Ir pamačius viešą užsienio reikalų ministro interviu, kur tie asmeniškumai išlenda taip jau kažkokiais keistais kampais, manau, bus visiems URK nariams įdomu pasiaiškinti, kaip čia iš tikrųjų vyksta. Nes galutinė stotelė visų šitų derinimų yra būtent šis komitetas.
Manau, bus gera proga išsiaiškinti, ar tie principai, kuriems pritarė visas Seimas priimdamas tam tikras Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas dar šių metų pradžioje, yra priimtini prezidentui, kuris tą įstatymą ir pataisą pasirašė, ar vis dėlto vienai patarėjai šie principai negalioja. Manau, esame demokratinė valstybė ir galime užduoti tiesiai šviesiai šiuos klausimus“, – komentavo Ž.Pavilionis.
Kiek suprantama, iniciatorė šito elgesio yra gerbiama patarėja, ką girdime iš kai kurių ambasadorių.
Jam sukėlė nuostabą G.Landsbergio interviu ELTA išsakyti žodžiai, esą prezidentūroje kandidatų į ambasadorius „griežtai klausinėjama“ dėl ryšių su tam tikrais konservatorių politikais.
Ž.Pavilionis svarstė, kuo čia dėti ryšiai su tam tikrais žmonėmis, jei kandidatai į aukščiausius diplomatinius postus vertinami pagal profesionalumą, savybes, įdirbį, patirtį, užsienio kalbų mokėjimą ir pan.
„Tai kodėl tie asmeniški kriterijai iškeliami į priekį, žinant, kad iš tikrųjų, taip, aš buvau diplomatinės sistemos dalis. Galima sakyti, turiu ryšį su kiekvienu diplomatiniu darbuotoju, nes sutikau kiekvieną diplomatinį darbuotoją koridoriuje bent po keletą kartų.
Iki absurdo galima tais argumentais vadovaujantis prieiti. Ir, aišku, kad jie yra nepriimtini. Dėl to ir, manau, verta pasiaiškinti tuos dalykus susitikus komitete“, – sakė Seimo URK pirmininkas.
Pasak Ž.Pavilionio, su G.Landsbergio atėjimu bandoma atkurti diplomatinės tarnybos prestižą, teisingumo jausmą ir suteikti reikiamą materialinę bazę.
Jo teigimu, norinčių dalyvauti pastarosiose atrankose į ambasadorius neatsirado iš prezidentūros ar vienos patarėjos padvelkus „kažkokiems kitiems principams“.
„Po 20–30 metų išdirbus, vardas, kurį tu sukūrei savo veikla, labai daug durų arba atidaro, arba jas uždaro – nekalbu apie Lietuvą, kalbu apie tarptautinę politiką. Jeigu tų žmonių vardai yra suteršiami be jokių argumentų, tai yra labai skaudu, tai yra labai neteisinga, – kalbėjo Ž.Pavilionis.
– Ir, aš manau, kad tą praktiką turime baigti, nes ne tiek daug turime žmonių, tokių, kaip R.Karoblis, tas pats S.Šatūnas (laikinai Lietuvos nuolatinei atstovybei Europos Sąjungoje vadovaujantis diplomatas, minėtas kandidatas į ambasadorius, buvęs energetikos viceministras S.Skvernelio Vyriausybėje – 15min) ar galų gale tas pats L.Linkevičius, kurių patirtis siekia dešimtmečius. Tikrai neturėtume leisti, kad jų garbė būtų tokiu būdu suteršta, ir turime jų garbę ginti.“
Norėtų išgirsti patarėjų pavardes
Nuomonę apie galimą aiškinimąsi Seime pirmasis feisbuke išsakė ir Kovo 11-osios signataras, prezidento Valdo Adamkaus patarėju dirbęs buvęs diplomatas Albinas Januška.
Pastaruoju metu jis viešojoje erdvėje gynė G.Landsbergio poziciją įvairiais klausimais: nuo atstovavimo Europos Vadovų Taryboje iki Taivano atstovybės atidarymo.
15min žiniomis, G.Landsbergis rimtai svarstė A.Janušką skirti savo patarėju, dėl to buvo pradėti patikrinimai Valstybės saugumo departamente ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje, bet galiausiai tokio žingsnio ministras nežengė.
„Lietuvoje prezidentūros darbuotojai aukščiausio rango valstybės atstovus užsienyje – Lietuvos ambasadorių korpusą – formuoja (ir rekomenduoja prezidentui?) pagal nelojalumo ministrui ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkui kriterijų. Ir lojalumo ne valstybei, o prezidentūros patarėjams? Oho, – rašė A.Januška.
– Nekasdienė situacija, neabejotinai verta atskiro Seimo atitinkamų komitetų viešo tyrimo-klausymo, taip pat ir prezidento G.Nausėdos skubaus įsikišimo.“
Anot jo, akivaizdu, kad prezidentas to nežino. Antraip tai būtų Konstitucijos ir priesaikos būti visiems lygiai teisingu pažeidimas.
„Šie patarėjai bent laikinai turėtų nusišalinti nuo ambasadorių skyrimo / užsienio politikos reikalų. Būtų gerai išgirsti jų vardus ir pavardes“, – feisbuke rašė A.Januška.
Sprendimus priima prezidentas
Ką apie G.Landsbergio žodžius, Ž.Pavilionio iniciatyvą kviestis į kilusius klausimus atsakyti A.Skaisgirytę mano prezidentūra? Kaip vyksta susitikimai su kandidatais į ambasadorius?
Atsakydami prezidento Komunikacijos grupės atstovai nurodė, kad per devynis šių metų mėnesius į atsilaisvinusius diplomatinių atstovų postus G.Nausėda paskyrė devynis naujus ambasadorius.
Dar dviejų kandidatūros yra suderintos ir laukia priimančiųjų šalių agremanų.
„Prezidentas laikosi nuomonės, kad Lietuva turi turėti ambasadorių ES (šiuo metu dirba laikinasis reikalų patikėtinis). Deja, net trys prezidento pasiūlyti kandidatai (iš jų – du priklausę Lietuvos diplomatinei tarnybai) nebuvo priimtini TS-LKD partijai“, – teigiama prezidento Komunikacijos grupės atsakyme.
Pasak jos atstovų, kandidatai į ambasadorių postus susitinka pokalbio su prezidentu.
Jo metu kalbamasi apie santykius su paskyrimo šalimi / tarptautine organizacija, kandidatas pristato savo darbo programą paskyrimo laikotarpiui.
„Prezidentų patarėjų vaidmuo neturėtų būti sureikšmintas, kadangi galutinį sprendimą dėl kandidato skyrimo visada priima pats prezidentas“, – nurodė prezidento Komunikacijos grupė.
Galutinį sprendimą dėl kandidato skyrimo visada priima pats prezidentas.
Turi teisę užduoti klausimus
Seimo URK vicepirmininkas „valstietis“ Giedrius Surplys sakė gana dažnai A.Skaisgirytę sutinkantis komiteto posėdžiuose.
„Taip kad diskutuoti ten mes tikrai galime apie viską ir mes tą darome. Turbūt iniciatyva pasikalbėti, iniciatyva pasiaiškinti tiek su prezidentūros, tiek su URM atstovais yra sveikintina. Tiesiog tikrai galime šiam klausimui, kuris yra akivaizdžiai užstrigęs, skirti laiko, kaip vieną iš klausimų panagrinėti. Tai dėl to aš nematau problemų“, – teigė jis.
Kartu G.Surplys ragino neapsimesti aklais. Jis pabrėžė, kad yra akivaizdu, kieno pusėje žaidžia Ž.Pavilionis.
„Tai yra viena partija, tai yra viena šeima, kaip jie sako, ir akivaizdu, kad prezidentūrai tikrai šiuo metu URK posėdžiuose ne visada būna malonu. Bet tai yra normalu, tai yra politika.
Šiuo metu TS-LKD yra valdžioje ir natūralu, kad užimant tiek URK, tiek ministro pozicijas vienos partijos atstovams, jie palaiko vienas kitą“, – dėstė opozicijos atstovas.
G.Surplys mano, kad abi pusės, akivaizdžiai nesutariančios dėl ambasadorių skyrimo, ir ypač – dėl ambasadoriaus į svarbų nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje vadovo postą, galėtų papasakoti tą pačią istoriją – esą kita pusė politikuoja.
„Tačiau šioje vietoje yra du labai svarbūs momentai. Pirmiausia, kad prezidentas – pareigūnas, kuris Lietuvoje vykdo užsienio politiką. Ir taip jau yra, kad skiriant ambasadorius labai svarbus yra prezidento žodis. Tai turbūt, jeigu prezidentui kyla kažkokių klausimų, jis tikrai turi teisę juos užduoti“, – pažymėjo parlamentaras.
Kitas dalykas – G.Surpliui panašu, kad G.Landsbergis, kuris, jo nuomone, nuoširdžiai bandė sukurti skaidrų ambasadorių skyrimo mechanizmą, šiek tiek įsivarė į kampą.
„Nes dabar turime situaciją, kai URM įvyksta atranka ir, jeigu aš teisingai esu susidaręs įspūdį iš to, ką girdėjau iš kai kurių žmonių, kai kada žmonės net nežino, į kokio ambasadoriaus postą kandidatuoja, kai tas konkursas vyksta. Tiesiog vyksta konkursas į ambasadoriaus poziciją.
Kai tas konkursas įvyksta ir yra atrenkamas žmogus, po to, norime mes to ar nenorime, jis vis tiek turi praeiti politinį filtrą, jeigu galima taip sakyti. Tiek prezidentūroje, tiek ir Seimo URK. Ir, štai, turime tas partines situacijas“, – kalbėjo jis, aiškindamas, kad konkurso būdu atrinktas kandidatas į ambasadorius gali atsidurti politinio atmetimo situacijoje.
Todėl atrankos į ambasadorius sąlygas, G.Surplio nuomone, reikėtų persvarstyti.
Anot jo, galbūt prezidentūra ir Seimo URK galėtų įsijungti ankstesnėse diplomatinių paskyrimų stadijose, kai konkurse lieka bent keli kandidatai.
Jeigu niekaip nesugebama rasti kompromiso dėl svarbių diplomatinių postų, pavyzdžiui, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungos vadovo, nesutariama dėl kandidatūrų iš diplomatinio korpuso atstovų, esą galima praplėsti paieškos lauką.
Kaip sakė G.Surplys, galima būtų paieškoti garbių verslo, kultūros žmonių, visuomenės veikėjų, tinkančių tiek prezidentūrai, tiek URM.
Ambasada – ne UAB
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Andžejus Pukšto šioje situacijoje mato dvi dideles problemas.
Viena jų – giluminis konfliktas tarp prezidento ir Vyriausybės bei tuo pačiu URM.
Kaip pastebėjo politologas, kažko panašaus anksčiau – prezidentų Dalios Grybauskaitės ar Valdo Adamkaus kadencijų metu – nebuvo.
Kartu jis sakė, kad visada gali atsitikti taip, jog prezidento rūmų ir URM politiniai požiūriai skirsis.
„Ir čia, deja, mūsų Diplomatinės tarnybos įstatymas neparodo išeities, kaip elgtis tokiose situacijose, tokiose kryžkelėse“, – sakė A.Pukšto.
Esą jei kyla konfliktas, nežinia, kaip jį spręsti.
„Gal, jei būtų stimulas ir noras. Bet, ko gero, to noro dabar nelabai irgi yra kažkaip įstatymiškai šitą sureguliuoti. Dabar atrodo, kad visiškai patas yra – situacija be išeities“, – komentavo politologas.
Antroji problema, jo nuomone, susijusi su diplomatų skyrimo procesu.
Tai, kas daug metų vyksta URM, anot VDU dėstytojo, šiek tiek primena uždaro klano ar sistemos atmosferą.
„Ji, mano galva, įsitvirtino jau senokai. Tas buvo ir prie ministro L.Linkevičiaus. Bet, deja, čia ir ministras G.Landsbergis, atrodo, nesiruošia spręsti. Daugiau čia ima viršų tokios asmeninės ambicijos“, – mano A.Pukšto.
Kalbėdamas apie G.Landsbergio minėtas „vadinamąsias apklausas prezidentūroje“, politologas sakė, kad tai tik patvirtina jo teiginį, jog sistema neveikia. Tą esą turėtų taisyti užsienio reikalų ministras.
„Nes, matote, pagal Konstituciją vis tiek tas, kuris atstovauja, tas, kuris koordinuoja ir sudeda taškus ant „i“, yra prezidentas. Bet prezidentui trūksta instrumentų, kaip iki galo būti tuo vyriausiuoju užsienio politikos ir saugumo reikalų koordinatoriumi. Reikia kažkaip pataisyti vis tiek, kad visgi lemiamą žodį, ko gero, turėtų turėti prezidentas tokiuose ambasadorių paskyrimuose“, – galvoja VDU docentas.
Užsienyje esama įvairių diplomatinių paskyrimų praktikų.
A.Pukšto teigimu, pavyzdžiui, ne vienoje šalyje ambasadoriauti kviečiami ne profesionalūs diplomatai, o intelektualai, profesoriai iš akademinių sluoksnių.
Jų pavaduotojai, kurie dažnai būna ir politinio skyriaus vedėjai ambasadose, yra profesionalūs diplomatai.
„Toks duetas dažnai labai apsimoka. Gal ne atstovauti prie Briuselio (ir tai gal, ko gero, aš manyčiau, toks variantas čia praeitų). Bet tam reikia atskiros diskusijos dėl Lietuvos diplomatinės tarnybos. Nes šiuo metu, mano galva, yra šiek tiek pernelyg didelis užkalkėjimas ir jis jau trunka ne vieną dešimtmetį“, – akcentavo politologas.
A.Pukšto laikosi kitokios nuomonės nei G.Landsbergis, aiškinantis, kad nemato žalos, jog Lietuvos atstovybė Europos Sąjungoje dirba be nuolatinio vadovo.
VDU dėstytojo manymu, tai kenkia. Pasak jo, kitų valstybių diplomatinio korpuso atstovai mato, kad ambasadoriaus pozicija yra neužimta, kad yra jį pavaduojantis.
Kaip pastebėjo A.Pukšto, diplomatija ne vien tik ekonominių ir techninių dalykų sutvarkymas. Tai yra ir politinis atstovavimas šaliai, ir valstybės įvaizdis, ir tam tikra simbolika.
„Ambasada tai nėra uždara akcinė bendrovė. Čia simboliai labai daug reiškia. Ir jeigu atstovybė virš metų neturi vadovo, tai, žinoma, yra labai blogas ženklas ir bičiuliams, bet labai blogas ženklas ir mūsų priešams. Čia yra, ko gero, liūdniausia, ko nenori mūsų vadovai suprasti“, – komentavo jis.
-
Atsisakęs skirti eksministrus ambasadoriais, G.Nausėda svarsto „politinį atšalimą“ įtvirtinti įstatymu
-
Prezidentas ambasadore JAV paskyrė A.Plepytę, Vokietijoje – R.Misiulį
-
Ambasadoriai, tarp jų – ir Lietuvos, ragina Lenkiją apsaugoti LGBTQ teises
-
Socialdemokratai – apie G.Landsbergio diplomatiją: tai, ką jis daro ir šneka – skandalinga
