NATO narėms vykdant diskusijas dėl ilgalaikės paramos šiai Rusijos invazijai besipriešinančiai valstybei, diplomatas tvirtina, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog į modelį galėtų būti įtraukta ir dvišalė pagalba.
„Mes, Lietuva, sakome, kad tas 100 mlrd. penkeriems metams tai dar nėra labai daug ir vis dėlto reikėtų pagalvoti apie didesnę sumą ir galbūt įskaičiuoti tai, ką mes dvišališkai tiekiame Ukrainai. Diskusija yra prasidėjusi ir aš tikiuosi, kad judėsime link konkrečių sprendimų, kurie bus labiau įpareigojantys, ne vien tik laisvanoriški įnašai“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė D. Matulionis.
NATO šalių diplomatijos vadovai trečiadienį Briuselyje aptarė pasiūlymą kurti 100 mlrd. eurų penkerių metų fondą Ukrainai remti.
Šiuo metu siūloma, kad 32 NATO šalys į fondą mokėtų įnašus pagal savo ekonomikos dydį, tačiau kai kurios Vakarų šalys iniciatyvą kol kas vertina skeptiškai.
Anot D. Matulionio, diskutuojant dėl konkrečių finansavimo taisyklių, svarstoma nustatyti konkretų procentą nuo valstybių bendrojo vidaus produkto, taip pat finansavimą Ukrainai skirti kaip dalį šalių įnašo į NATO veiklą.
„(...) vienas variantas būtų nustatyti tokį, kaip yra gynybai 2 proc. BVP dydis, galima būtų nustatyti, kad visi siektų ar 0,2 proc. BVP, ar 0,25 BVP skirti gynybai. Nes šiai dienai yra problema ta, kad labai netolygiai šalys finansuoja Ukrainą“, – tvirtino diplomatas.
NATO šalių ministrai Briuselyje taip pat diskutuoja dėl Ukrainos narystės Aljanse perspektyvų. Ketvirtadienį planuojamas ir NATO bei Ukrainos tarybos posėdis, kurio metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pristatys būtiniausius gynybinius poreikius.
Ukraina tikisi pakvietimo į NATO per šiemet vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Vašingtone, tačiau greičiausiai jo nesulauks.
NATO pernai pareiškė, kad Ukraina taps Aljanso nare, kai įvykdys reikiamas sąlygas ir dėl to sutars šalys narės.
