Interviu BNS diplomatas teigė, kad šis klausimas anksčiau būdavo keliamas vykdant dialogą teisės ir teisingumo klausimais, bet tai tapo labai sudėtinga, nutrūkus kontaktams su atsakingomis Rusijos ministerijomis ir prokuratūra.
„Klausimas dėl bendradarbiavimo Sausio įvykių byloje buvo keliamas tada, kai mūsų santykiuose vyko dialogas teisės ir teisingumo klausimais“, – sakė V.Ušackas.
„Bet per pastaruosius metus oficialūs dialogai ar ministrų susitikimai yra užšaldyti, realiai mes neturime kontaktų su Rusijos vidaus reikalų, teisingumo ministerijos ar prokuratūros atstovais. Todėl reikia pripažinti, kad dabartinėmis sąlygomis yra labai sunku, jeigu apskritai įmanoma, šiuos klausimus kelti“, – pridūrė ambasadorius.
Rusija šioje byloje atsisakė apklausti tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą ir išduoti įtariamuosius.
Vilniaus apygardos teismas sausio mėnesį pradėjo nagrinėti bylą, kurioje karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui kaltinami daugiau kaip 60 asmenų, susijusių su sovietų agresija 1991 metų sausį.
Rusija šioje byloje atsisakė apklausti tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą ir išduoti įtariamuosius.
Sausio 13-ąją tėvo netekęs žinomas psichologas Robertas Povilaitis kreipėsi į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, klausdamas, kokių diplomatinių priemonių ėmėsi šalis, siekdama Maskvos pagalbos.
Atsakydamas į užklausą, užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas nurodė, kad „raginimas Rusijos Federacijai laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų ir konstruktyviai bendradarbiauti su visomis šalimis baudžiamosiose bylose Lietuvos iniciatyva jau kuris laikas yra tapęs bendra ES pozicija, kuri buvo išsakoma ES ir Rusijos aukšto lygio susitikimų metu, taip pat ekspertiniuose susitikimuose“.
„ES pusės vidaus dokumentuose esame užfiksavę, kad bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose stoka iš Rusijos pusės (atskirai paminint ir Sausio 13-osios bei Medininkų bylas) bus vienas iš aspektų, pagal kuriuos ES ateityje spręs dėl naujo bendradarbiavimo susitarimo tarp ES ir Rusijos sudarymo, taip pat dėl vizų režimo Rusijos Federacijos piliečiams iš ES pusės liberalizavimo“, – teigiama viceministro laiške.
„Todėl Rusija, siekdama teigiamų ES pusės sprendimų šiais klausimais, bus priversta reaguoti į Lietuvos tarnybų teisinės pagalbos prašymus Sausio 13-osios, Medininkų ir kitose Lietuvai svarbiose bylose“, – teigė Lietuvos diplomatas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija kritikuoja Sausio 13-osios bylą, sakydama, kad Rusijos piliečiai persekiojami neteisėtai.
„Veiksmai, dėl kurių Lietuvoje kaltinami rusai, yra interpretuojami šališku būdu, piktnaudžiaujant tarptautine teise“, – yra sakiusi Rusijos URM atstovė Marija Zacharova.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.