Tiesa, nacionaliniu mastu kol kas reforma vyksta lėtai – iki tų pačių 2020 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) planuoja pertvarkyti vos šeštadalį Lietuvoje esančių globos namų. Vilniaus savivaldybės atstovų teigimu, SADM vykdomos pertvarkos planas iki šiol miglotas, o reikalingų teisės aktų kūrimas vėluoja.
Suprasti akimirksniu
- 2020 m. Vilniuje savivaldybei pavaldžių vaikų globos namų nebeliks
- Vaikai gyvens šeimynose
- Vienoje šeimynoje gyvens 8-9 vaikai, juos prižiūrės soc. darbuotojai, šeimynos įsikurs butuose
Vaikai augs šeimynose
Vilniaus mieste yra 5 savivaldybei pavaldžios vaikų globos įstaigos, tarp jų – ketveri vaikų globos namai. Viena įstaiga – Vilniaus „Žolyno“ vaikų socialinės globos namai – 2016 m. pradžioje buvo išformuota. Joje gyvenę 24 vaikai buvo perkelti į tris šeimynas.
Iš dar veikiančių „Minties“ globos namų viena šeimyna turėtų išsikraustyti bei naujuose namuose įsikurti iki 2016 m. rugsėjo pradžios. Iki metų galo „Minties“ globos namai, kuriuose dabar gyvena 37 vaikai, turėtų būti uždaryti. Juose gyvenantys vaikai išsikels į 4 šeimynas.
Šeimyna taip pat yra institucija, tačiau savo pobūdžiu ji yra daug artimesnė šeimai negu vaikų globos namai. Vaikai šeimynose gyvena dideliuose butuose, yra daug savarankiškesni negu globos namuose, savimi mokosi pasirūpinti patys, prižiūrimi socialinių darbuotojų.
„Iki 2020 m. esame išsikėlę tikslą ir išformuosime visus Savivaldybės vaikų globos namus. Mūsų tikslas – kad visi vaikai augtų šeimoje su tėvais arba įtėviais.
Mūsų tikslas – kad visi vaikai augtų šeimoje su tėvais arba įtėviais.
Šeimynose jie auga su socialiniais darbuotojais, tačiau jų gyvenimo aplinka jau yra daug artimesnė šeimai“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Laiconienė.
Atrenkant vienoje šeimynoje gyvensiančius vaikus atsižvelgiama į socialinių darbuotojų bei pačių vaikų nuomones, taip pat į įstaigos psichologo nuomonę. Žiūrima, kad nebūtų atskirti broliai ir seserys.
„Bute, kuriame gyvena viena šeimyna, yra 4 miegamieji kambariai, laisvalaikio kambarys, poilsio kambarys, 3 tualeto ir 3 dušo patalpos, koridorius, virtuvė ir sandėliukas. Buto bendras plotas 156 kv. m. Butas pritaikytas vaikų poreikiams, vaikai kambariuose gyvena po du“, – pasakoja R.Laiconienė.
R.Laiconienės teigimu, šeimynos yra efektyvesnė pagalbos vaikams priemonė negu vaikų namai, nes vaikų namuose egzistuoja didelė vaikų, patyrusių socialinę atskirtį, koncentracija vienoje vietoje, o tai apsunkina ir pagalbos vaikams teikimą.
„Vaikas sunkiai socializuojasi, nes tradicinių globos namų personalas – virėjai, skalbėjai, valytojai ir t.t. – daro ir ,,meškos paslaugą“: riboja vaiko savarankiškumą, trikdo prieraišumo jausmą, mažina atsakomybės jausmą už save ir savo daiktus. Tokia aplinka ugdo vartotojiškumą. Vaikas išeina į savarankišką gyvenimą nepakankamai pasiruošęs“, – sako R.Laiconienė.
Specialistės teigimu, vaikui svarbiausia, kad jo gyvenamoji aplinka yra tokia pati kaip ir jų pažįstamų, klasiokų ar draugų.
„Jiems patinka būti namuose, turėti savo kambarį, virtuvę, kepti blynus, kiekvieną dieną sveikintis su kaimynais, pasikviesti draugus švęsti gimtadienio, žaisti su kaimynų vaikais kieme, eiti pas juos į svečius. Patinka eiti į parduotuves ir pirkti maistą. Šeimynose gyvenantys vaikai adaptuojasi, įsitraukia į bendruomenės gyvenimą ir savo naująją aplinką ima vadinti namais.
Šeimynose gyvenantys vaikai adaptuojasi, įsitraukia į bendruomenės gyvenimą ir savo naująją aplinką ima vadinti namais.
Jie jaučiasi saugesni, išmoksta saugoti asmeninius daiktus. Gyvenant artimoje šeimai aplinkoje santykiai tarp vaikų ir darbuotojų tampa nuoširdesni, šiltesni ir atviresni. Vaikai tampa draugiškesni, atlaidesni ir pakantesni vieni kitiems“, – tvirtina R.Laiconienė.
R.Laiconienė pripažįsta, kad rasti butą, tinkamą šeimynai, neretai tampa iššūkiu.
„Sudėtinga rasti būstų, kurie būtų tinkami vaikams apsigyventi bendruomenėje, atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus“, – teigia R.Laiconienė.
Vis dėlto, pasak specialistės, neilgai trukus aplinkiniai įsitikina, kad vaikai iš vaikų namų – tokie patys kaip ir visi kiti.
„Pamatę, kad vaikai niekuo nesiskiria nuo kitų šeimų vaikų, kaimynai nurimsta. Vaikai draugauja su kiemo vaikais, dalyvauja bendruomenės renginiuose, šventėse, talkose“, – sako R.Laiconienė.
Specialistės teigimu, prisidėti prie vaikų globos namų reformos gali ir vilniečiai.
„Kiekvienas gali prisidėti savo tolerancija, atvirumu, supratingumu, priimdami tėvų globos netekusius vaikus į bendruomenę, t.y. geranoriškai žiūrėti į vaikus, apgyvendinamus daugiabučių namų butuose. Raginame vilniečius išnuomoti savo turimus laisvus būstus, kuriuose tokios šeimynos galėtų jaukiai ir tvarkingai įsikurti“, – pažymi ji.
R.Laiconienė sako, kad dar efektyviau reforma vyktų, jei būtų sulaukta didesnio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos indėlio. Nors planų vykdyti reformą esama ir nacionaliniu mastu, kol kas ji stringa, o konkretumo iš ministerijos trūksta.
„Nėra valstybės mastu sutvarkyta teisinė bazė, reglamentuojanti institucinės globos pertvarką, vėluoja profesionalių globėjų instituto kūrimas. Norėtųsi, kad visas reformos procesas vyktų sparčiau. Būtina skatinti įvaikinimą ir vaikų globą šeimose, plėtoti socialines paslaugas šeimoms, kad jos ryžtųsi globoti ar įsivaikinti ir vaikus su negalia“, – sako R.Laiconienė.
Birželio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybėje SADM atstovė pristatė projektą „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas“.
„Buvo tikėtasi, kad po šio susitikimo SADM vykdomos pertvarkos projekto planas taps aiškus ir tikslus. Deja, pristatymas nebuvo informatyvus – nebuvo pateikta jokių konkrečių atsakymų į savivaldybės specialistų pateiktus klausimus dėl metodikų, terminų, eksperto funkcijų“, – pažymėjo R.Laiconienė.
Vaikų namai kenkia vaiko vystymuisi
Pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjos Ievos Pakarklytės, augimas vaikų namuose kenkia tiek vaiko vystymuisi, tiek emocinio intelekto formavimuisi.
„Vaikų namų auklėtiniams sunku užmegzti ryšius su kitais asmenimis, jie patiria emocinių, psichologinių traumų. Tokiems vaikams trūksta realių socialinio gyvenimo įgūdžių, savarankiškumo, atsakomybės. Mums suprantami kasdieniai dalykai, kaip valgio gaminimas, namų tvarkymas ar augintinio priežiūra vaikų namų aplinkoje nėra tokie įprasti. Vaikai nežino, kaip gyventi savarankiškai“, – teigia I.Pakarklytė.
Vieno vaiko auginimas šeimynoje, pasak I.Pakarklytės, kainuoja panašiai kaip ir vaikų namuose, tačiau sąlygos, kuriomis jie auga šeimynose, yra daug geresnės.
„Gražiai gyvena, nusiskundimų iš kaimynų nėra. Būna, kad kaimynai iš pradžių skundžiasi, bet kurį laiką vaikams šalia pagyvenus supranta, kad viskas su jais gerai. Jie eina į mokyklą, lanko sportinius ar meninius užsiėmimus, kaip ir daugelis vaikų“, – pasakoja mero patarėja.
Ji neigia kalbas, esą globos namų uždarymas atims darbo vietas iš darbuotojų: pasak jos, dirbantiems su vaikais socialiniams darbuotojams darbo visada užtenka, nes globėjams taip pat reikalinga pagalba, todėl plečiamas socialinių paslaugų tinklas.
I.Pakarklytė pažymi, kad siekiant dar efektyviau uždarinėti vaikų namus stinga SADM indėlio.
„Vilniaus savivaldybė deda maksimalias pastangas ir siekia ambicingų tikslų sau pavaldžiose įstaigose, tačiau dar lieka kiti regionai ir valstybės globos namai. Deja, pastebime, kad ministerijai dažnai stinga politinės valios priimti ryžtingus sprendimus. Likusių pertvarka priklauso nuo ministerijos, o ji to daryti neskuba“, – dėsto I.Pakarklytė.
Ministerija tiesių atsakymų vengia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tiesaus atsakymo į klausimą, kokios priežastys neleidžia nacionaliniu mastu institucinės globos pertvarkos vykdyti tokiu pačiu tempu kaip Vilniaus savivaldybėje, nepateikia.
„Didžioji vaikų socialinės globos įstaigų dalis priklauso savivaldybėms, todėl ministerija dėl šių vaikų globos namų pertvarkos gali tik patarti, tačiau vykdyti paties pertvarkos proceso tokiose globos įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybė, negali.
Kita vertus, šio metu vyksta pirmasis pertvarkos etapas, kuriuo metu kuriamos sąlygos įgyvendinti pertvarką, pvz., kuriamos metodikos, vertinami individualūs vaikų, augančių socialinės globos namuose, poreikiai, vyksta darbuotojų mokymai, vertinama jų kompetencija“, – teigiama ministerijos atsakyme 15min į klausimą, kodėl valstybinių globos namų pertvarka vyksta lėčiau negu Vilniaus savivaldybei pavaldžių.
Į klausimą, kodėl stringa Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priėmimas, ministerija tiesiai taip pat neatsakė.
„Įgyvendinant Pertvarkos I etapo priemones numatoma plėtoti Socialinio globėjo institutą ir finansuoti paslaugų teikimą, tokiu būdu netekę tėvų globos vaikai bus apgyvendinami socialinių globėjų šeimose. Planuojama per bandomuosius projektus finansuoti 100 socialinių globėjų paslaugų teikimą“, – teigiama ministerijos atsiųstame atsakyme.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 97 vaikų socialinės globos įstaigos. SADM teigia, kad iki 2020 m. planuojama pertvarkyti 16 pilotinių įstaigų, tarp jų – visus kūdikių globos namus, o likusių vaikų globos namų pertvarka bus tęsiama, tačiau terminų nenurodo.
Vaikų globą šeimose ir įvaikinimą skatina prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota socialinė kampanija „Už saugią Lietuvą“. Ji kviečia skirti savo laiką, dėmesį ir žinias tiems, kuriems šiuo metu reikia mūsų visų pagalbos.
