Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 03 04

Amerikos lietuviai susitiko su „Nematomo fronto“ režisieriumi Vincu Sruoginiu

„Aš toli gražu nebuvau pirmūnu nei lituanistinėje šeštadieninėje mokykloje, nei lietuvių bendruomenėje iki savo senelio Aniceto Simučio (vieno žymiausių pokario lietuvių diplomatų išeivijoje – red. past.) mirties...“ – po garsiojo „Nematomo fronto“ dokumentinio filmo išleidimo apsilankęs Portlende gausiai susirinkusiems savo tautiečiams pasakojo Vincas Sruoginis. – „Gyvenau patogų amerikietiško „jankio“ gyvenimą, dirbau su komercine reklama ir buvo labai paprasta: sukuri filmuką, gauni riebų čekį, po to atostogauji kur nors Havajuose arba Majamyje. Tačiau Anapilin iškeliavus mano seneliui, manyje tarsi kažkas prabudo – nuo to momento tapau tikrų tikriausiu Lietuvos patriotu“.
Vincas Sruoginis atsakinėjo į gausiai susirinkusiųjų klausimus apie pokario Lietuvos partizanų kovą ir filmo kūrimo peripetijas
Vincas Sruoginis atsakinėjo į gausiai susirinkusiųjų klausimus apie pokario Lietuvos partizanų kovą ir filmo kūrimo peripetijas / Dariaus Kuzmicko nuotr.

Kai į 38-ojo Portlendo tarptautinių filmų festivalio programą LR Garbės konsulo Randy L.Miller ir šio miesto Lietuvių Bendruomenės apylinkės dėka įtrauktą „Nematomą frontą“ susirinko sausakimša salė žiūrovų, vietinės lietuvių bendruomenės  vadovė Ingrida Misevičienė ėmėsi sudėtingos misijos atgabenti režisierių Vincą Sruoginį į Lietuvos Nepriklausomybės minėjimą.

Šiaurės Vakaruose gyvenančių Amerikos lietuvių susidomėjimas neseniai išleistu 8 metus trukusio sukurti filmo apie legendinį partizaną Juozą Lukšą-Daumantą režisieriumi buvo išskirtinis – tiek dalyvių būtų susirinkę tik į susitikimą su Portlende 7 sezonus žaidusiu Lietuvos krepšinio milžinu Arvydu Saboniu.

Dariaus Kuzmicko nuotr./Amerikos lietuvį į Portlendą pasikvietė vietinė Lietuvių Bendruomenė, vadovaujama Ingridos Misevičienės (antra iš kairės)
Dariaus Kuzmicko nuotr./Amerikos lietuvį į Portlendą pasikvietė vietinė Lietuvių Bendruomenė, vadovaujama Ingridos Misevičienės (antra iš kairės)

Juostą trukdė kurti ne tikMaskvoje, bet ir Lietuvoje

„Yra visur blogų ir gerų žmonių – įsitikinęs Vincas Sruoginis, į filmo kūrimą sudėjęs visas savo asmenines santaupas, o į Lietuvą vien praėjusiais metais suskraidęs nei daugiau, nei mažiau, kaip 8 kartus – „vos pradėjus kurti šią juostą, mums trukdė visur – tiek Maskvoje, tiek ir Lietuvoje, deja. Stribų ir smogikų anūkai viename kaime sukėlė muštynes, visa laimė, kad fiziškai stiprus ir tarnybos specialios paskirties pajėgose užgrūdintas „Nematomo fronto“ bendraautorius Jonas Ohmanas greitai užgesino chuliganų išpuolį. Buvo dingusi visa filmavimo aparatūra Latvijoje, bet ačiu Dievui nepraradome jau nufilmuotos medžiagos...tačiau nufilmavus pirmąjį mūsų interviu su rusų okupacinės kariuomenės, kovojusios pokario laikmečių Lietuvoje su „miško broliais“ generolu, po to kūrybinei grupei keliai į Rusiją iškart užsidarė.

Daug kalbėjomės su tragiškai žuvusio Juozo Lukšos broliu Antanu. Jis buvo Gulage ir kartu su ukrainiečiais rengė sukilimus prieš Tarybinę valdžia tenai. Taigi, mes su Ukraina turime labai daug bendro istorijoje, todėl ir dabar padedame savo kaimynams iš Rytų, kovojantiems su okupantais.

Dariaus Kuzmicko nuotr./„Nematomas frontas“ jau dabar yra susilaukęs ne vieno prestižinio festivalio apdovanojimo
Dariaus Kuzmicko nuotr./„Nematomas frontas“ jau dabar yra susilaukęs ne vieno prestižinio festivalio apdovanojimo

J.Lukšos knygą apie partizanų kovą naudojome filme kaip Bibliją, o šiaip net ir Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje ilgą laiką niekas atvirai nekalbėjo apie pokario lietuvių išsivaduojamąją kovą. Net ir dabar nemažai prie Sovietų užaugusių mano tautiečių partizanus laiko banditais, o ir KGB simpatizavo nemaža dalis Lietuvos gyventojų – daug jų perėjo į „smogikų“ (buvusių partizanų, vėliau juos išdavinėjusių ir kovojusių tarybinės valdžios kariuomenės pusėje) gretas.

Filme daug dėmesio skiriama lietuviškojo partizaninio judėjimo „Forestui Gampui“ Pranui Preikšaičiui, kurio vadovaujama grupė sušaudė Juozą Lukšą, tačiau dabar, po tų įvykių prabėgus dešimtmečiams, pats Pranas pripažino, kad Lukša-Daumantas buvo tikras lietuvių tautos didvyris“ , – pasalojo V.Sruoginis. 

Dariaus Kuzmicko nuotr./Vincas Sruoginis apsilankė Portlende per Lietuvos Nepriklausomybės minėjimą, kur pasakojo apie „Nematomą frontą“ ir naują kuriamą filmą apie Sausio 13-ąją
Dariaus Kuzmicko nuotr./Vincas Sruoginis apsilankė Portlende per Lietuvos Nepriklausomybės minėjimą, kur pasakojo apie „Nematomą frontą“ ir naują kuriamą filmą apie Sausio 13-ąją

Juostos herojai – vos dvidešimtmečiai

Vincas Sruoginis pažadėjo Juozo žmonai Nijolei Paronetto, kuri tebegyvena prie pat Niujorko, kad visas Lietuvos mokyklas aprūpins nemokamomis „Nematomo fronto“ filmo kopijomis, o ši juosta bus įtraukta į vidurinių mokyklų programą.

„Juk dauguma Lietuvoje kovojusių partizanų buvo vos 16-20 metų amžiaus jaunuoliai, todėl su „Nematomo fronto” dokumentinės juostos herojais dabartinis mūsų šalies jaunimas randa daug ką bendro.

„Visgi Lietuvai ypač šiandien reikia daug daugiau” – tvirtu balsu susirinkusiems pareiškė Vincas. Esu tikras, kad Amerikos lietuvis tikrai atiduos duoklę savo senelių gimtinei: jau dabar pradėtas kurti naujas kur kas didesnio biudžeto ir kalibro filmas apie tragiškus Lietuvos istorijos puslapius“. 

Dariaus Kuzmicko nuotr./Amerikos lietuvio kurta juosta pateko į 38-ojo Portlendo tarptautinio festivalio programą
Dariaus Kuzmicko nuotr./Amerikos lietuvio kurta juosta pateko į 38-ojo Portlendo tarptautinio festivalio programą

Kartu su  istoriku ir žurnalistu Jonu Ohmanu, režisiere Suzanne Richiardione jau kuriamas filmas „Paskutinė viltis“ (red. past. – lietuviškas pavadinimas dar gali keistis, anglų kalba “Last Stand”) – meninė juosta originaliu siužetu nušvies 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius.

Istorinio filmo autoriai ieško paramos iš visuomenės. Galintys prisidėti prie „Paskutinės vilties“ kūrimo bei norintys sekti jo eigą kviečiami užeiti čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?