Pirmadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, turintis specialiosios komisijos statusą An-2 katastrofos bei gelbėjimo aplinkybėms ištirti, beveik baigė liudininkų ir specialistų apklausą.
Kaip teigė komiteto vadovas Artūras Paulauskas, beliko trečiadienį apklausti krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką ir susisiekimo ministrą Rimantą Stankevičių. Po jų apklausų bus pradėtos rašyti tyrimo išvados.
„Išvadas rašys ir tvirtins visas komitetas, bet jau šiandien aišku, jog negalima būtų tvirtinti, kad lėktuvo gelbėjimo metu kažkas nedirbo ar neatliko savo pareigų. Tačiau jau šiandien būtų galima teigti, jog koordinavimas tarp įvairių žinybų buvo chaotiškas. Vienos institucijos veikė viena, kitos – kita, o kas tai gelbėjimo operacijai vadovavo, niekas atsakyti taip ir nesugebėjo“, – sakė A. Paulauskas.
Tyrimo pradžioje jam daugiausiai klausimų kėlė aplinkybė, kodėl Lietuva negali kontroliuoti tam tikros savo erdvės dalies, bet dabar tų klausimų liko mažiau:
„Pasirodo, daugelis Europos šalių dalies savo erdvės nesugeba kontroliuoti, nes tokios Europos Sąjungos taisyklės, kurių privalu laikytis ir mums. Tik, žinoma, tą nekontroliuojamą zoną vis tiek reikėtų prižiūrėti. Ir ne – pro pirštus.“
Kas atsitiko, kad ypatingai patyrusių lakūnų pilotuojamas lėktuvas patyrė katastrofą, A.Paulauskas kol kas tikslaus atsakymo neturi: „Kaip mums paaiškino specialistai, tas 1981 m. pagamintas lėktuvas buvo eksperimentinis, juo negalima buvo skraidinti žmonių. Kas atsitiko, kad įvyko avarija, atsakymo, matyt, dar teks palaukti.“
Kodėl nėra antro kūno – neišgirdo
A.Paulausko vadovaujamas komitetas taip pat kol kas neišgirdo aiškaus atsakymo, kodėl lėktuvo kabinoje rastas tik lakūno Adolfo Mačiulio kūnas, o A.Selmistraičio kūno nebuvo.
„Plaustas rastas lėktuve, vadinasi, juo nebuvo pasinaudota. Rasta ir viena liemenė. Ar buvo hidrokostiumas, ar – ne, dar neaišku, nes anksčiau buvo tvirtinama, kad hidrokostiumų lakūnai neturėjo. Jei A.Selmistraičiui pavyko iššokti iš skęstančio lėktuvo, tai jūros paviršiuje, kur bangos tą dieną siekė 2–3 metrus, o vandens temperatūra buvo tik 8 laipsniai, jam, kaip aiškino specialistai, su visomis gelbėjimosi priemonėmis būtų pavykę išgyventi daugiausia 3 valandas.
Bet per posėdžius mums buvo papasakota, kad panašios gelbėjimo operacijos metu iš 7 laipsnių vandens temperatūros ištraukas pilotas, išbuvęs vandenyje tik 15 minučių, turėjo pusmečio reabilitaciją“, – sakė A. Paulauskas.
B.Merkys: tokia operacija – pirma
Praėjusį penktadienį lėktuvo traukimo iš jūros operacijoje dalyvavęs B.Merkys, kuris yra patyręs lakūnas, prisipažino jautęs stiprius išgyvenimus: „Tokia operacija Lietuvos istorijoje – pirmoji. Lietuvos aviatorių bendruomenė – nedidelė, vieni kitus puikiai pažįstame ir, nors žuvusių lakūnų asmeniškai nepažinojau, žinojau, jog jie – puikūs ir patyrę pilotai. Todėl, stebėdamas lėktuvo ir A. Mačiulio kūno iškėlimo procesą, jaučiausi nekaip.“
B.Merkys teigė ir pats ne kartą skraidęs An-2 lėktuvu, todėl turįs savo versiją, kodėl jis patyrė katastrofą, tačiau apie tai kalbėti nepanoro: „Galbūt mano versija – tik darbinė. Be to, mane saisto komisijos, kuriai vadovauju reglamentas, todėl apie bet kokią savo nuomonę galėsiu kalbėti tik komisijos posėdžiuose.“
Paklaustas, kur ir kokiomis aplinkybėmis galėjo dingti lakūnas A.Selmistraitis, B.Merkys prisipažino aiškaus atsakymo neturįs: „Abu pilotai buvo atsisegę diržus. Vienas iš jų (A.Mačiulis) buvo be gelbėjimosi liemenės. Vienas plaustas rastas lėktuve, o kiek jų buvo – neaišku. 100 metrų spinduliu aplink lėktuvą buvo išžvalgytas jūros dugnas, tačiau lakūno palaikų nesimatė, bet rasta mūsų kariškių pamesta filmavimo kamera.“
A.Mačiulio palaikus turėtų tirti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos poskyris, turintis pačią šiuolaikiškiausią įrangą ir patyrusių specialistų. Atsakymai, kokius sužalojimus patyrė lakūnas ir kas lėmė jo mirtį, po palaikų ekspertizės turėtų būti pateikti ikiteisminiam tyrimui dėl šios katastrofos vadovaujantiems prokurorams.
