Praėjusį penktadienį 15min.lt pranešė, kad VSAT straigtasparnis gegužės 20-osios naktį jūroje užfiksavo objektą, kuris galėjo būti žmogaus lavonas su gelbėjimosi liemene.
Iš VSAT sraigtasparnio darytas nuotraukas matė ir Vyriausybėje pasitarti susirinkę politikai, kariškiai, aviacijos saugumo specialistai.
Buvo iškeltos dvi versijos, kurios iki šiol kelia abejonių. Kariškiai sako, kad pasieniečių įranga užfiksavo ruonį, tačiau VSAT pareigūnai tuo abejoja.
Kariškiai įtikinėjo, kad objektas buvo ne žmogus, o ruonis
Kai 15min.lt paskelbė šią informaciją, Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) buvo skubiai sušaukta spaudos konferencija, kurioje gelbėjimo operaciją vykdęs Jūrų gelbėjimo koordinacinio štabo viršininkas komandoras Artūras Andriušaitis pareiškė, kad vaizdo įraše buvo ne žmogus, o ruonis.
„Ilgai analizavus informaciją, priėmiau sprendimą nuvykti į tą paieškos zoną paryčiui, pagal duotas koordinates, ir patikrinti informaciją“, – tada pasakojo Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro vadovas A.Andriušaitis.
Karininkas teigė, kad po 8 val. į paieškos rajoną nuskridęs kariškių sraigtasparnis esą pamatė „tą patį ruonį“: „Tai buvo ruonis! Jūs matėte vaizdo įrašą, jis juda, sukioja galvą.“
Generolas Vilmantas Tamošaitis taip pat teigė, kad trečiadienio vakarą gavę pasieniečių vaizdo medžiagą, ekspertai iškart nustatė, kad tai buvo ruonis.
Lietuvos kariuomenės Jungtinio Štabo viršininkas generolas Vilmantas Tamošaitis taip pat teigė, kad trečiadienio vakarą gavę pasieniečių vaizdo medžiagą, ekspertai iškart nustatė, kad tai buvo ruonis.
Aiškėja, kad situacija gali būti sudėtingesnė.
Penktadienį Seime VSAT Aviacijos rinktinės vadas pulkininkas Viktoras Račiūnas sukėlė sumaištį pranešęs, kad kariškiai klaidino žurnalistus ir visuomenę, pateikę kitą įrašą – ne tą, kuriame galėjo būti užfiksuotas žmogaus kūnas.
Fiksavo ne ruonį, o kitą objektą
Seime pulkininkas V.Račiūnas tvirtino, kad per lėktuvo An-2 paiešką iš pasieniečių sraigtasparnio darytas ir Krašto apsaugos ministerijos paviešintas įrašas, kuriame matyti ruonis, filmuotas dienos metu. O gegužės 20-osios naktį VSAT šilumai jautri kamera fiksavo kitą objektą - greičiausiai, ne ruonį.
„Kitos dienos metu buvo pastebėtas ruonis, sakykime, nufilmuota dienos metu, perjungta į termovizorinę kamerą ir matyti didžiuliai skirtumai. Dėl to kito objekto aš dar kartą pakartosiu – mūsų žmonių nuomone, tai tikrai negalėjo būti ruonis. Ten buvo kažkas kitas“, – penktadienį sakė V.Račiūnas.
V.Račiūnas sakė, kad kariškiams buvo perduotos tik objekto nuotraukos: „Mes siūlėme ir vaizdo įrašą, tačiau mums buvo pasakyta, kad jo nereikia.“
Tačiau, jo teigimu, temperatūros pokytį naktį darytame įraše galėjo rodyti nebūtinai su lėktuvo nelaime susijęs objektas, o, pavyzdžiui, europadėklas ar balionas.
„Jeigu ten buvo kažkoks medžiagos gabalas, balionas, kuris jau keli mėnesiai plaukioja, tai termovizorius tą puikiai mato. Mes negalime to pasakyti, kokia buvo ten temperatūra – plius septyni ar plius 37. Tokių galimybių neturi niekas“, – aiškino V.Račiūnas.
Vėliau portalui 15min.lt pareigūnas sakė, kad kariškiams buvo perduotos tik objekto nuotraukos: „Mes siūlėme ir vaizdo įrašą, tačiau mums buvo pasakyta, kad jo nereikia.“
Pulkininkas V.Račiūnas atsisakė komentuoti, kokį vaizdo įrašą paviešino kariškiai.
Be to, buvo kilę abejonių dėl vaizdo įrašo datos – objektas jūroje buvo užfiksuotas gegužės 20-ąją, o nuotraukose pažymėta, kad jos darytos gegužės 18-ąją.
Tačiau pulkininkas V.Račiūnas paaiškino, kad datų nesutapimas yra techninė klaida – nusimušė įrangos datos nustatymai.
Kariškiai: paviešinome įrašą, kurį davė pasieniečiai
KAM teigia, kad paviešino būtent tą įrašą, kurį gavo iš Vidaus reikalų ministerijos. Jeigu paaiškės, kad egzistuoja ir kita vaizdo medžiaga, tai sprendimą dėl jos paviešinimo turėtų priimti VSAT. Taip teigiama KAM atsakymuose į 15min.lt klausimus.
„Kai buvo paviešinta informacija apie VSAT sraigtasparnio Baltijos jūroje užfiksuotą objektą, mes kreipėmės į Vidaus reikalų ministeriją ir paprašėme pateikti tą įrašą.
Būtent tą medžiagą, kurią gavome, paviešinome visuomenei. Kitokio įrašo neturime“, – teigiama kariškių atsakymuose.
KAM žiniomis, jie paviešino tą patį įrašą, kuris prieš savaitę sukėlė diskusijų ir abejonių per Vyriausybės posėdį.
Jeigu paaiškės, kad egzistuoja kita vaizdo medžiaga, tai tikimasi, kad prokuroras ją prijungs prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.
Paiešką galėjo vykdyti tik vienas sraigtasparnis
VSAT vadas Renatas Požela penktadienį Seime taip pat teigė, kad iš penkių turimų sraigtasparnių tik vienas galėtų vykdyti paiešką toli jūroje. Tačiau lėktuvo An-2 paieškai jo pasitelkti nebuvo galima dėl vykdomų techninės priežiūros darbų prieš rugpjūtį numatytą misiją Viduržemio jūroje.
„Jeigu pirmą vakarą būtų prašę ir jeigu būtų mums reikėję dirbti giliai jūroje, tai mes būtume negalėję padėti. Būtume galėję padėti ten, kur ir padėjome“, – žurnalistams penktadienį sakė R.Požela.
R.Požėla teigė, kad kiti keturi sraigtasparniai yra aprūpinti įranga tik darbams virš žemės ir į jūrą gali nuskristi ne daugiau kaip 12 jūrmylių (apie 22 kilometrai).
Pasieniečių sraigtasparniai iš viso vykdė tris lėktuvo An-2 ir jo įgulos paieškos skrydžius virš Baltijos jūros.
VSAT atstovai teigia, kad jų sraigtasparniai net ir be specialaus paruošimo operaciją vykdė šiek tiek toliau jūroje nei leidžiama – iki 18 jūrmylių (apie 33 kilometrų) nuo kranto.
