BNS praneša, kad antradienį prezidentas Gitanas Nausėda darbotvarkėje neskelbtame susitikime su politologais aptarė su Baltarusija susijusius klausimus, įskaitant kvietimą baltarusių atstovams atvykti į 1863–1864 metų sukilimo dalyvių palaikų perlaidojimą ceremoniją. Ji turėtų vykti Vilniuje lapkričio mėnesį.
15min kalbinti analitikai, įskaitant susitikime dalyvavusį politologą Kęstutį Girnių, tikina, kad kviesti Baltarusijos atstovus į ceremoniją – naudinga. Jam pritaria Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės kritikos centro vadovas, filosofas Gintautas Mažeikis, tokiame vizite įžvelgiantis galimybę su baltarusiais pasikalbėti apie Astravo atominės elektrinės saugumo užtikrinimą.
Pasak analitikų, spaudimą iš Rusijos patiriantis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka galėtų susidomėti tokiu kvietimu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Rusija nori „praryti“ Baltarusiją: ką dėl kaimynės suvereniteto gali nuveikti Lietuva?
Prezidentas G.Nausėda yra užsiminęs apie galimybę siekti geresnių santykių su Baltarusija. Pasak K.Girniaus, su kaimynais kalbėtis būtina.
„Antikremliškas renginys“
K.Girnius mano, kad kviesti Baltarusijos atstovus į 1863–1864 metų sukilėlių perlaidojimo ceremoniją Vilniuje – būtina.
„Tai – proga lietuviams, lenkams ir baltarusiams pagerbti savo didvyrius, kuriuos nužudė maskoliai, parodyti, kad Rusijos imperija buvo visų trijų tautų priešas“, – teigė politologas.
Pasak K.Girniaus, jei būtų žinoma, kad į ceremoniją atvyks Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, būtų galima pakviesti ir A.Lukašenką. Priešingu atveju reikėtų kviesti Baltarusijos užsienio reikalų ministrą arba premjerą.
K.Girniui antrina G.Mažeikis. Pasak filosofo, visų pirma šis įvykis nėra labai formalus, be to, 1863 metais buvo sukilta prieš Rusijos imperiją, todėl renginys – „pakankamai antirusiškas, antikremliškas“.
„Lukašenkos dalyvavimas jame aiškiai pabrėžtų jo norą ginti ar bent jau simpatizuoti Baltarusijos nepriklausomybei. <...> Nesu tikras, ar Lukašenka apskritai sutiktų atvažiuoti, o ne atsiųstų premjerą ar užsienio reikalų ministrą.
G.Mažeikis: „Politiškai tai būtų labai stiprus žingsnis parodant Maskvai, kad šis regionas tarp Baltijos ir Juodosios jūrų gali spręsti problemas pats.“
Tačiau politiškai tai būtų labai stiprus žingsnis parodant Maskvai, kad šis regionas tarp Baltijos ir Juodosios jūrų gali spręsti problemas pats“, – tikino G.Mažeikis.
Tiesa, filosofas pastebi, kad toks kvietimas galėtų supykdyti Baltarusijos opoziciją, tačiau kaimyninės šalies atstovų dalyvavimas „galėtų pagerinti prezidento rinkimų atmosferą, bent šiek tiek kiek sumažinti spaudimą opozicijai“. Šie rinkimai numatyti kitų metų rugpjūtį.
K.Girniaus manymu, Maskvai didinant politinį ir ekonominį spaudimą, baltarusius pasiūlymas atvykti į ceremoniją galėtų sudominti. K.Girnius atkreipė dėmesį į kalbas, tiesa, jo nuomone, nelabai pagrįstas, kad Rusija sieks prijungti Baltarusiją tam, jog Vladimiras Putinas galėtų tapti naujos valstybės vadovu ir išlikti valdžioje.
„Todėl Baltarusijai naudinga turėti šiokios tokios paramos iš Vakarų, o (ceremonija) būtų proga susitikti su Lietuvos ir Lenkijos atstovais, bandyti jiems paaiškinti savo padėtį, priminti lietuviams ir lenkams, kad jiems būtų naudinga užtikrinti, jog Baltarusija nepatektų po Rusijos letena“, – sakė politologas.
Proga aptarti Astravo AE
Pasak G.Mažeikio, su į Vilnių atvykusiais Baltarusijos atstovais būtų galima aptarti, kokiu būdu Lietuvos ir užsienio ekspertai galėtų dalyvauti tikrinant Astravo atominę elektrinę, statomą 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuva tikina, kad atominė elektrinė – nesaugi, Baltarusija tokius kaltinimus atmeta.
„Kalbu ne apie elektros pirkimą, o apie pagalbą prižiūrint, kas vyksta toje elektrinėje. Jei avarijos atveju reikėtų evakuoti dalį ar visą Vilnių, tai būtų didžiulė katastrofa. Todėl iš anksto reikėtų galvoti apie Astravo AE saugumo stiprinimą, net jei elektra nebus perkama“, – 15min teigė G.Mažeikis.
K.Girnius mano, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės nesikalbėjimas su Baltarusija buvo Lietuvos užsienio politikos klaida, o vadovaujant G.Nausėdai Vilniaus ir Minsko santykiuose įvyks pokyčių.
K.Girnius: „Grybauskaitės politika buvo bergždžia. <...> Toks baiminimasis kalbėti reiškia, kad mes patys rodome, jog esame netikri, nepasitikime savo pozicija.“
„Grybauskaitės politika buvo bergždžia. Buvo vengiama santykių su Baltarusija, kaip suprantu, net užsienio reikalų ministrui Linkevičiui buvo nurodyta nesusitikti su Baltarusijos užsienio reikalų ministru. Toks baiminimasis kalbėti reiškia, kad mes patys rodome, jog esame netikri, nepasitikime savo pozicija.
Manau, kad tokia politika apskritai yra klaida. Su draugais, savaime aišku, kalbama, bet reikia ir su oponentais kalbėti, ypač kai jie yra kaimynai, su jais turime didelę bendrą sieną ir įvairių bendrų interesų“, – sakė politologas. Jis pridūrė, kad daug kas priklausys ir nuo Rusijos reakcijos.
Pirmosios kadencijos pradžioje D.Grybauskaitė kelis kartus susitiko su A.Lukašenka. Politologai tikina, kad tuo metu visa Europa užkibo ant Minsko kabliuko: esą tuo metu A.Lukašenka manipuliavo Vakarais – neva Rusija tuoj užgrobs Lietuvos kaimynę. Be to, pasak politologų, A.Lukašenkos draugų Vakaruose paieškos tebuvo priešrinkiminis triukas.
Plačiau apie Lietuvos ir Baltarusijos santykius D.Grybauskaitės vadovavimo metais skaitykite čia.
Liepos viduryje G.Nausėda teigė esąs įsitikinęs, kad Lietuva neturi pirkti elektros energijos iš nesaugios Astravo AE, tačiau neatmetė santykių su Baltarusija gerinimo galimybės.
„Bet jeigu įmanoma pagerinti santykius esant štai šitai dedamajai, šitam veiksniui, aš esu pasirengęs tai daryti“, – G.Nausėdą cituoja BNS.
JAV žinutė Baltarusijai
Ketvirtadienį Minske lankėsi ir su A.Lukašenka susitiko JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionaliniam saugumui Johnas Boltonas. Baltarusijos vadovas šį vizitą pavadinimo istoriniu ir sakė esąs pasirengęs atverti „naują puslapį“ santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis.
Pasak K.Girniaus, J.Boltono vizitai Ukrainoje, Baltarusijoje ir Moldovoje yra „būdas parodyti Amerikos vėliavą ir taip išreikšti susidomėjimą šiomis šalimis“.
„Vizitas Baltarusijoje yra savotiškas ženklas, kad JAV turbūt ketina keisti savo politiką Baltarusijos atžvilgiu – ją sušvelninti, padaryti šiek tiek draugiškesnę“, – sakė K.Girnius.
Jo teigimu, dar didesnė Maskvos įtaka Minskui keltų grėsmę Vakarams. „Rusija jau seniai Baltarusijoje bando įkurti karinę oro bazę. O Lukašenka ligi šiol atsako, kad nereikia, jog kiti juos gintų.
Manau, kad Boltonas gali pasakyti, jog Amerikai svarbu, kad ten nebūtų rusų karinės bazės. Galbūt net argumentuoti, kad tokia bazė karo atveju taptų taikiniu, ir šiuo atžvilgiu Baltarusijai nebūtų labai naudinga“, – tikino K.Girnius.
Savo ruožtu G.Mažeikis tikina, kad A.Lukašenka šiuo metu yra sudėtingoje situacijoje.
„Turint omeny tai, kad iki gruodžio mėnesio Rusija žūtbūt nori pasirašyti sutartį dėl bendros valstybės sukūrimo, pagal vieną ar kitą formulę okupuoti Baltarusiją. Lukašenka ieško sprendimų, kaip išsisukti iš šios padėties. Amerikiečiai ir kaimyninės šalys, aišku, tai supranta, ir gali jam padėti“, – sakė G.Mažeikis.
15min jau rašė, kad Vašingtonas, matydamas, jog Baltarusija, kuriai gresia netekti nemažos dalies rusiškų subsidijų, ieško galimybių tiek Vakaruose, tiek Kinijoje, siekia pateikti A.Lukašenkai savų pasiūlymų.
