„Siekiame, kad JAV pajėgos Lietuvoje ir Baltijos šalyse didėtų, tai būtų geriausia ir reikšmingiausia dėmesio mūsų regiono saugumui išraiška“, – pranešime spaudai sakė G.Nausėda.
Pasak Lietuvos prezidento, JAV dalyvavimas stiprinant regiono saugumą ir gynybą „yra svariausias Rusijos atgrasymo veiksnys“.
Anot G.Nausėdos, JAV supranta Baltijos šalims kylančias grėsmes, yra puikiai susipažinusios su agresyvėjančia Rusijos laikysena ir siekiu integruoti Baltarusiją į Rusijos karines struktūras.
„Išgirdome patikinimą, kad JAV mato mūsų regioną kaip strateginės svarbos Aljansui, kuriame būtina siekti atgrasymo ir gynybos stiprinimo“, – teigė šalies vadovas.
Buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas tviteryje vėliau parašė, kad J.Bideno ir Baltijos šalių prezidentų susitikimas yra „mūsų regionui svarbus stabilumo signalas“.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto politologai Dovilė Jakniūnaitė ir Kęstutis Girnius 15min teigė manantys, kad amerikiečiai šiuo atveju labiau nusiteikę klausytis, o ne realiai veikti.
Rusijos suvaldymo procesas
Jungtinės Valstijos nuo 2019 metų siunčia rotacines pajėgas į Lietuvą pratyboms. Šiuo metu Jonavos rajone, Rukloje, dislokuota JAV bataliono kovinė grupė.
„Man atrodo, kad pagal tai, kas dabar matosi, realaus pajėgų didinimo galima nesitikėti – svarbu, kad liktų taip, kaip yra. Mažinimas irgi būtų blogas ženklas. Nebent, aišku, JAV santykiai su Rusija dar pablogėtų. Manau, kad buvimas bus toks, koks yra.
Akivaizdu, kad yra manevravimas ir bandymas rasti bendrabūvį santykiuose su Rusija. Kita vertus, JAV reikia įvertinti daug kintamųjų, o mes – vieni jų. JAV nereikia, kad partnerės pradėtų garsiai reikšti nepasitenkinimą Amerika“, – 15min kalbėjo D.Jakniūnaitė.
Jos teigimu, visgi J.Bideno administracija šiuo metu sprendžia, kaip įsukti Rusijos suvaldymo procesą, tad dabar, aišku, reikia palaukti JAV prezidento susitikimo su V.Putinu.
JAV nereikia, kad partnerės pradėtų garsiai reikšti nepasitenkinimą Amerika.
D.Jakniūnaitė sutiko, kad labai svarbu, jog J.Bidenas prieš pokalbį su V.Putinu susitinka su visų pagrindinių JAV sąjungininkių, įskaitant Baltijos šalis, atstovais.
„Bandoma parodyti, kad mūsų neužmirš, be to, Lietuva regione aktyvesnė. Susitikimas – simbolinis veiksmas, bet nebūtinai yra supersvarbus. Jis susijęs su platesne JAV užsienio politikos dėlione, kai galvojama, kad kažkas neužsigautų ir pan. Mes esame šito suplanuoto derinio dalis.
Tai, kaip viskas organizuojama, rodo labai gerą apmąstymą ir nuoseklią europinę transatlantinę politiką. Šia prasme reiktų kalbėti apie atgaivą po chaoso su Donaldu Trumpu. Kita vertus, grįžtame į standartą, bet dažniausiai ir tikimasi tvarkingo sudėliojimo“, – teigė politologė.
Pajėgų didinimas vargiai tikėtinas?
G.Nausėda pirmadienį feisbuke tvirtino, kad J.Bidenas per susitikimą su Rusijos prezidentu pažadėjo ginti regiono saugumo interesus.
„Esu tikras, kad prezidentas J.Bidenas būsimame susitikime su Rusijos vadovu V.Putinu perduos aiškią žinutę apie NATO vienybę ir susitelkimą, atsakant į agresyvius ir nedraugiškus Rusijos veiksmus“, – kalbėjo G.Nausėda.
K.Girnius 15min sakė manantis, kad Vilniui galbūt buvę dar geriau, jei J.Bidenas su Baltijos šalių lyderiais būtų susitikęs atskirai, bet tokia jau esą tradicija. Be to, susitikimas buvo svarbus Lietuvos, Latvijos ir Estijos nuraminimo prasme.
„Manau, kad mus nori nuraminti. Reikia prisiminti, kaip Zelenskis jau tris keturis kartus sakė, kaip blogai, jog Bidenas nesusitinka su juo prieš pokalbį su Putinu.
Dabar, kai Bidenas susitinka su Baltijos šalimis, jos turi progą išreikšti susirūpinimą. Atrodo, kad Nausėda tai padarė. Kiek į tai bus kreipiama dėmesio, kitas klausimas, bet Baltijos šalių prezidentai negalės sakyti, kad buvo ignoruojami“, – svarstė K.Girnius.
Jis įtaria, kad karinio JAV buvimo Baltijos šalyse didinimas šiuo metu nėra realus: „NATO ir Amerikos generolai mano, kad turi pakankamai priemonių atgrasyti Rusiją ir kad Rusija vis tiek nepuls NATO šalies.“
„Amerika jaustų pareigą mus ginti ir turbūt mus gintų. Ar Lietuvoje bus batalionas, pulkas ar divizija, didelio skirtumo nėra.
Atsiminkime, kad Berlyne per Šaltąjį karą JAV turėjo tik -10 tūkst. karių. Šalia buvo Rytų Vokietijos kariuomenė, 400 tūkst. sovietų karių, bet Amerika jautė, kad šešių tūkstančių karių užtenka vaidmens atlikimui“, – 15min tvirtino analitikas.
