Pernai socialinę pašalpą vidutiniškai per mėnesį gavo 56,04 tūkst. žmonių, t. y. apie 2 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2019 m., socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 13,25 proc., t. y. nuo 64,6 iki 56,04 tūkst. asmenų, 7,48 proc. sumažėjo ir išlaidos socialinei pašalpai mokėti – nuo 63,35 iki 58,61 mln. Eur.
Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas vidutiniškai per mėnesį gavo 93,7 tūkst. asmenų, t. y. 3,35 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginti su 2019 m., gavusių būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas žmonių skaičius sumažėjo 22,2 proc., t. y. nuo 120,5 iki 93,7 tūkst. asmenų, išlaidos sumažėjo 28,7 proc. – nuo 18,45 iki 13,15 mln. Eur.
Kita dalis lėšų atiteko kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimui už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją (6 mln. Eur), piniginei socialinei paramai išimties tvarka (1,5 mln. Eur), socialinei paramai kitais nenumatytais atvejais – 12,28 mln. Eur.
Dėl koronaviruso pandemijos kilusios suirutės darbo rinkoje ir įvestų naujų pagalbos priemonių dirbantiems, pavyzdžiui, darbo paieškos išmokos, 156,3 mln. eurų (69,99 proc. skirtų lėšų) buvo nepanaudota piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti, tačiau šias lėšas savivaldybės perskirstė kitoms socialinės apsaugos sritims finansuoti.
Perskirstydamos šias lėšas savivaldybės daugiausia dėmesio skyrė finansuoti socialines paslaugas, šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, taip pat socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, darbo užmokesčio kėlimui, finansinei paramai, skirtai skurdui ir atskirčiai mažinti bei kitiems tikslams. Liko neperskirstyta – nenukreipta jokioms socialinės apsaugos sritims – 6,9 mln. eurų. Šias lėšas savivaldybės perkėlė į 2021 m. biudžetą. Jas savivaldybės panaudos 2020 m. pradėtų vykdyti, bet dėl koronaviruso pandemijos laiku neužbaigtų socialinės apsaugos sričių projektų finansavimui.
2020 m. mažiausiai lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai teikti, panaudojo: Šiaulių m. sav. (15,86 proc.), Alytaus m. sav. (16,34 proc.), Šilutės r. sav. (18,07 proc.), Mažeikių r. sav. (18,41 proc.), Utenos r. sav. (19,96 proc.), Telšių r. sav. (21,21proc.), Širvintų r. sav. (21,39 proc.), Kupiškio r. sav. (21,57 proc.), Švenčionių r. sav. (23,31 proc.), Kretingos r. sav. (23,54 proc.).
Socialines apsaugos sritys
Jeigu savivaldybės neišnaudoja visų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai, gali jas perskirstyti konkrečioms socialinės apsaugos sritims, įtvirtintoms įstatyme.
Vykdydama stebėseną, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai teikti panaudojimo analizę. Ministerijos atlikta analizė remiasi 60 savivaldybių pateiktais duomenimis apie 2020 m. piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas, kurias pagal įstatymą savivaldybės gali perskirstyti tik socialinės apsaugos sritims finansuoti.
Tai reiškia, kad 156,3 mln. eurų buvo galima perskirstyti socialinę riziką patiriančių žmonių reabilitacijai ir integracijai, pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti, smurto, savižudybių, priklausomybių bei prekybos žmonėmis prevencijai, taip pat neįgaliųjų integracijai, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, užimtumo didinimui, socialiniams būstams, socialinėms paslaugoms, socialinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimui, atlyginimų didinimui tiek socialiniams darbuotojams, tiek socialinių išmokų specialistams.
Socialinių paslaugų finansavimas, jų infrastruktūros modernizavimas bei plėtra – 50,67 mln. eurų
Šiai sričiai skirta 32,42 proc. visų perskirstytų lėšų. Tai apima paslaugų teikimą socialinių paslaugų, dienos centruose bei globos įstaigose, integralią pagalbą namuose, bendruomeninių paslaugų plėtrą, socialinių paslaugų kokybės gerinimą.
Daugiausia lėšų šiai sričiai finansuoti skyrė Birštono (81,4 proc.), Zarasų raj. (77,4 proc.), Kretingos raj. (76,8 proc.), Švenčionių raj. (72,2 proc.), Pasvalio raj. (72,0 proc.), Skuodo raj. (71,6 proc.), Neringos (71,2 proc.), Panevėžio raj. (69,8 proc.), Ignalinos raj. (69,2 proc.), Jonavos raj. (64,0 proc.) savivaldybės.
Lėšų šiai sričiai neskyrė tik Klaipėdos miesto savivaldybė.
