Apeliaciniam teismui pakeitus nutartį rezonansinėje Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje, audra diskusijų ir pasipiktinimo kilo dėl to, kad milijonus eurų neaiškios kilmės pajamų gavusios Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas ir kiti teisiamieji atsipirko piniginėmis baudomis, nors apygardos teismo sprendimu jiems grėsė kalėjimas.
Štai teismas nustatė, kad partija gavo apie 7 mln. eurų neapskaitytų pajamų, o tuometis jos lyderis V.Uspaskichas atsiperka 6,8 tūkst. eurų bauda. Ar tai normalu? Pasirodo, normalu.
Prabilo teisėjas A.Cininas
V.Uspaskichui, Vytautui Gapšiui ir Marinai Liutkevičienei bausmes sušvelninusi teisėjų kolegija prieš kameras nestojo. Kai nuteistųjų advokatai džiūgavo, prezidentė niršo, o visuomenė gavo aibę prieštaringos informacijos, trys teisėjai – Violeta Ražinskaitė, Albinas Bielskis ir Svajūnas Knizleris, perskaitę nutartį, tiesiog išėjo iš salės. Tai nieko neįprasto – teisėjai retai leidžiasi į kalbas prieš kameras ir, juo labiau, nutarčių aiškinimą visuomenei.
Šios taisyklės išimtis – Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas. Ne vieną rezonansinę baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas nutarė stoti į trijų viešai talžomų kolegų gynybą.
Išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, A.Cininas konstatuoja, kad baudomis piktintis derėtų mažiausiai.
Pirmos instancijos teismas laisvės atėmimo bausmes V.Uspaskichui ir V.Gapšiui skyrė už sukčiavimą – išteisinus V.Uspaskichą ir kompaniją šiame bylos epizode, „nukrito“ ir laisvės atėmimo bausmės. O už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą pirmos instancijos teisme skirtos piniginės baudos. Ir, kaip nustatė A.Cininas, iš esmės tokios pačios, kokias pirmadienį paskyrė trys teisėjai.
„Pirmosios instancijos teismas 2013-07-12 nuosprendžiu pagal 222 str. 1 d. skyrė baudas: Uspaskichui 190 MGL; Vonžutaitei 180 MGL; Gapšiui 100 MGL.
Šis įstatymas tuo metu, kai buvo padaryti nusikaltimai pagal 222 str. 1 d. numatė maksimalią 200 MGL baudą. Taigi tiek Uspaskichui, tiek Gapšiui teismas skyrė beveik didžiausias, kokias tik įmanoma baudas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo A.Cininas.
Belangė – nebent teoriškai
Pasak jo, Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą už apgaulingą apskaitą, tačiau Darbo partijos bylos herojams tokia nuobauda negalėjo būti skirta dėl vienos paprastos aplinkybės – jie visi teisiami pirmą kartą.
„Laisvės atėmimo bausmė, nors ir numatyta LR BK 222 str. 1 d. sankcijoje, bet skiriama pagal Lietuvos įstatymus tik anksčiau teistiems asmenims, o nė vienas iš šios bylos figūrantų anksčiau nėra teistas“, – konstatuoja A.Cininas.
Teisėjas pažymi, kad teisėjų kolegija nagrinėjo bylą abiejų šalių skundų rėmuose, o jeigu prokuroras Saulius Verseckas neprašė V.Uspaskicho sodinti į belangę už apgaulingą apskaitą, teismas to ir negalėjo daryti, net jei būtų norėjęs.
„Toliau apeliacija. Apeliacija vyksta skundo ribose (BPK 320 str. 3 d.). Tam kad skirti griežtesnę bausmę, t.y. laisvės atėmimą, o ne baudą pagal BK 222 str. 1 d., to turėjo būti prašoma prokuroro skunde. O buvo prašoma? Nemačiau prokuroro skundo, bet labai abejoju“, – svarsto A.Cininas.
S.Verseckas dar bandys laimę
Darbo partijos bylai bene dešimtmetį atidavęs prokuroras Saulius Verseckas 15min patvirtino, kad A.Cinino įžvalgos teisingos. Pasak jo, antros instancijos teismas kitaip nei ankstesnė instancija traktavo įrodymų visumą ir neįžvelgė sukčiavimo sudėties, o bausmę už apgaulingą buhalteriją paliko nepakeistą.
„Koks buvo, toks ir yra“, – konstatavo S.Verseckas.
Jis taip pat patvirtino neprašęs skirti laisvės atėmimo bausmę už apgaulingą apskaitą – esą toks bandymas žlugo pirmos instancijos teisme, ir pirmiausiai dėl to, kad visi nuteistieji iki šiol teisti nebuvo.
„Prašiau dar pirmoje instancijoje, kai prašiau bausmės, skirti [laisvės atėmimą] ir už tai. Bet teismas rėmėsi bendromis normomis ir neskyrė. Jeigu teisiamas pirmą sykį už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus – o apgaulinga buhalterinė apskaita yra apysunkis – tai paprastai su laisvės atėmimu susijusi bausmė neskiriama. Tiktai skiriant turėjo būti motyvuojama. Pirmoje instancijoje dėsčiau motyvus, kodėl ir už šitą nusikaltimą turėtų būti skiriama [laisvės atėmimo bausmė], bet buvo neskirta – skyrė baudą. Po to apeliacine tvarka to dalyko neskundžiau“, – aiškino S.Verseckas.
Prokuroras teigė esąs įsitikinęs, kad Darbo partijos bylos pagrindiniai veikėjai nusipelno laisvės atėmimo ir už buhalterinius žaidimus, tačiau tokios galimybės nebėra – skunde Aukščiausiajam teismui S.Verseckas nebeturi galimybės prašyti laisvės atėmimo pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį.
„Ne, jau nėra galimybės. Kadangi tai nebuvo apeliacijos dalykas“, – sakė prokuroras.
V.Uspaskicho šešėliu daug metų buvęs S.Verseckas neslepia, ko sieks Aukščiausiajame teisme. Prokuroras mėgins įrodyti, kad antros instancijos teismas neteisingai kvalifikavo bylos herojų veiksmus ir nepelnytai juos išteisino dėl sukčiavimo, už kurį S.Verseckas vėl prašys skirti laisvės atėmimo bausmes.
Primename, jog pirmadienio sprendimą kaltinamųjų advokatai ir būrys „darbiečių“ prilygina teisingumo triumfui, nors partijos patriarchas ir lieka pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje. Priešingos nuotaikos – iš politinių oponentų stovyklos. Visi iki vieno piktinasi baudų dydžiu, o prezidentė nesusilaikė nuo pareiškimo, kad „dar kol kas „apsimoka“ ir sukčiauti, ir vogti bei vengti mokesčių“.
