Ataskaitą galite skaityti paspaudę čia.
„Pabandysiu kalbėti galbūt mažiau standartiškai. Žinote, kas padaryta, kas nepadaryta. Opozicija kritikuos, valdantieji gal nelabai kritikuos, bet yra gera proga iš tikrųjų šią diskusiją dėl Vyriausybės veiklos išnaudoti tam, kad pabandytume pamatyti platesnius horizontus. Matau keturias pagrindines problemas, kurias sprendėme ir toliau reikės spręsti – mūsų ekonomikos ir finansų politikos tvarumas, Europos konsolidacijos poreikis, energetinė ir infrastruktūrinė integracija ir modernios Lietuvos kūrimas“, – parlamentarams sakė Andrius Kubilius.
Premjeras pabrėžė, kad pernai Lietuva, taip pat ir Europa, susidūrė su nemažai iššūkių – Graikijos problema, finansų rinkų abejonėmis, „Snoro“ žlugimu, taupymu svarstant 2012 metų biudžetą. Nepaisant to, Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais buvo vienas didžiausių Europoje.
„Su giliausia krize Lietuvoje susitvarkyta visai neblogai. Todėl mes, lietuviai, savęs peikti per daug neturėtume. Neturėtume galvoti, kad dėl to, jog su valstybėmis skolomis nesiseka tvarkytis graikams, atsiranda kokia nors alternatyva atsakingai finansų politikai mums čia, Lietuvoje. Lietuvai taupymas leido grįžti prie augimo“, – kalbėjo ministras pirmininkas, ragindamas išlikti optimistais ir realistais tuo pat metu.
„Europa dar visiškai nepasveiko. Artėjant rinkimams kai kurių partijų kalbose išgirstu pažadų mažinti mokesčius, tuo pat metu pritariant Europos fiskalinės drausmės sutarčiai. Tai nėra kelias, kurį Lietuva turėtų rinktis“, – sakė ministras pirmininkas.
Andrius Kubilius Seimo nariams sakė, kad svarbūs energetikos projektai buvo pradėti dar valdant ankstesnėms vyriausybėms, tačiau jie pagreitį įgavo būtent dabar.
„Politinėje ir ekonominėje srityje pasiekėme pakankamai gilią integraciją. Tačiau mūsų pagrindinės infrastruktūros – energetika, keliai, geležinkeliai, yra menkai integruoti. Uždarius IAE mūsų priklausomybė nuo energetinių tiekimų iš Rusijos dar labai padidėja. Pastaruoju metu padėtis pasidarė sudėtingesnė, nei buvo pačioje pradžioje“, – sakė ministras pirmininkas.
Kalbėdamas ministras pirmininkas vengė minėti skaičius ar konkretesnius faktus, kalbėjo abstrakčiai.
„Turime eiti keliu, kur matome modernios Lietuvos ateitį. Diskutuoti turime apie tai, kuo mūsų karta, šis Seimas, Vyriausybė, gali prisidėti prie tokios ateities kūrimo. Nesvarbu, kad metai rinkiminiai, turime tęsti tai, kas pasiteisino, susitvarkyti su pamatiniais dalykais, tikėtis, kad Europa tvarkysis su savo problemomis ir nepamiršti kurti konkurencingos šalies, kas leistų pasitikėti savo valstybe“, – kalbą baigė A.Kubilius.
Uoli ar pažadų netesėjusi Vyriausybė?
Seimo opozicijos lyderis A.Butkevičius po ataskaitos pristatymo premjero klausė, kodėl nėra didinama minimali mėnesinė alga.
„Tai, ačiū, kad pripažįstate, kad Lietuvoje ekonomika auga sparčiausiai, kad tvarkomės energetikoje. Tačiau gerai žinote, kad ekonomikos atsigavimas Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos valstybėse, atėjo po labai gilios 2009-2010 metų krizės. (...) Išlaidavimas yra ne tas kelias, kuriuo galėtume eiti, o dėl minimalios algos ir toliau tęsiame diskusijas Trišalėje taryboje“, – A.Butkevičiui atsakė ministras pirmininkas. Opozicijos lyderis šiam atšovė, kad MMA didinimas nėra išlaidavimas ir, pateikęs antrą klausimą apie energetiką, išsiaiškino, kad Vyriausybė jau trečiadienį ketina pritarti suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) bet Visagino atominės elektrinės (VAE) projektams ir jie, kartu su koncesijos sutartimi dėl VAE statybų ir naujosios jėgainės verslo planu, Seimą greičiausiai pasieks jau kitą savaitę.
Andrius Mazuronis premjerui priekaištavo, kad Vyriausybė nevykdo pažadų.
„Opozicija yra kalta“, – apkaltintas, kad Lietuva nelaimėjo nei „Eurovizijos“, nei Europos krepšinio čempionato, juokavo premjeras.
„Nenoriu klausti, kas jau daug kartų yra klausta apie „Sodros“ būklę, pastatų renovavimą, kovą su korupcija, emigraciją. Norėčiau priminti porą pažadų, kuriuos jūs davėte Baltijos plėtros forume – tai laimėti „Euroviziją“ ir Europos krepšinio čempionatą. Tie du pažadai lygiai taip pat yra neįgyvendinti. Ar jūs nesijaučiate nepatogiai, kad jūsų vadovaujama Vyriausybė į istoriją gali įeiti ne kaip darbus atliekanti ir uoliai dirbanti Vyriausybė, bet kaip netesėtų pažadų Vyriausybė?“ – klausė parlamentaras.
Tačiau premjeras Andrius Kubilius provokacijoms nepasidavė ir pareiškė: „Opozicija yra kalta.“
Egidijus Klumbys „pagailėjo“ premjero: „Nenoriu užduoti klausimo, kad nepademonstruočiau dar didesnio premjero neįgalumo.“
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, atsakydamas į Seimo narių klausimus, pripažino, kad renovacija iki šiol nevyko taip, kaip turėjo.
„Pati geriausia energijos gamyba – taupymas, su tuo susijusi renovacija. Iš tikrųjų Lietuva ir mes visi turime užduotį sutaupyti, o ne tik atnaujinti namus. Bet naujoje programoje įvardinti aiškūs skaičiai, kokių parametrų turime pasiekti, o ne kiek namų renovuosime“, – sakė G.Kazlauskas.
G.Kazlauskas aiškino, kad Vyriausybė, rengdama programą, iš tiesų įsipareigojo kasmet renovuoti ne po 2000 namų.
„Vyriausybės programoje įvardinti 2000 namų neįvardijant, ką reiškia vienas namas. Vertė yra labai skirtinga, skaičiuojant energetinį rezultatą. Pagal energetinį rezultatą taip pat nurodyta, kiek namų reikia renovuoti, tai yra tikrai ne tūkstančiai. Reikėtų pasidomėti turiniu“, – Agnei Zuokienei atsakė ministras.
Tiek premjeras, tiek finansų ministrė Ingrida Šimonytė sakė, kad Lietuva ir toliau turi neišlaidauti – tai esąs ne tik kelias į eurą, bet ir finansinių krizių prevencija.
„Atitikti Mastrichto kriterijus tikrai verta. Neišmintinga būtų pasiduoti pagundoms, kad galima nevykdyti tvarios finansų politikos ir už tai nereikės susimokėti. (...) Mes savo patirtimi labai aiškiai įrodėme, kad Maastrichto kriterijų vykdymo politika yra absoliuti būtinybė. Ar esant litui pririštam prie euro verta įsivesti eurą, manau, tai yra mūsų strateginis prioritetas. Klausimas kada yra labiau techninis. Tikiu, kad tada, kai turėsime galimybę įsivesti, tai ir padarysime, ir euras bus geresnės formos“, – sakė ministras pirmininkas.
I.Šimonytė pabrėžė, kad net ir tos šalys, kurios nesiekia euro, pavyzdžiui, Švedija, sėkmingai laikosi Mastrichto kriterijų.
LLRI vadovas Žilvinas Šilėnas apie Vyriausybės darbus:
Turbūt labai neklysiu sakydamas, kad prieš ketverius metus žinią apie dešiniųjų sugrįžimą kurianti ir dirbanti visuomenės dalis sutiko su džiaugsmu. Mokesčių mokėtojų lėšų taupymas, biurokratijos mažinimas, „Saulėtekio” ir „Saulėlydžio” iniciatyvos, verslo sąlygų lengvinimas – visų šių iniciatyvų ypač reikėjo. Dėl kai kurių neįvykdytų reformų, spėju, Vyriausybė, nors ir kritikuojama, tačiau vis dėlto yra palaikoma, nes kurianti visuomenės dalis žino, kaip aršiai permainoms priešinasi biurokratinis aparatas.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Žilvinas Šilėnas |
Tuo pat metu negalima nepastebėti sprendimų ar iniciatyvų, nesuderinamų su dešiniąja politika: nuo mokesčių didinimo iki žmonių pensijų fondų marinimo ir energetikos sektoriaus suvalstybinimo. Dar blogiau, visiems šiems sprendimams buvo (ir tebėra) gerų ir veikiančių dešiniųjų alternatyvų. Norint skatinti verslą, reikia mažinti mokesčius ir reguliavimą. Norint subalansuoti biudžetą, visų pirma reikia mažinti išlaidas. Norint užtikrinti senatvę žmonėms, reikia leisti kaupti daugiau (o ne mažiau). Norint turėti konkurencingą energetikos sektorių, reikia leisti veikti konkurencijai ir privačiam kapitalui.
Suprantu, kad dėl kiekvieno iš šių punktų galima ginčytis. Tačiau jei politikai nemano (ar nežino), kad žmogaus ūkinės veiklos laisvė yra ekonomikos pagrindas, tada galima pagrįstai klausti, kuriai ideologijai politikas iš tikro atstovauja.
Apmąstymams laiko dar bus. Tačiau šioje vietoje Miltonas Friedmanas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas ir neabejotinai dešiniosios minties atstovas, nubrėžia gerą algoritmą: „Politiką ir programas vertinti pagal ketinimus, o ne pagal rezultatus, yra viena iš didžiųjų klaidų.”
