„Mano įsitikinimu, (VLKK išvados nebuvimas – BNS) jau dabar trukdo. Nežinau, kaip spręs Teisės departamentas, bet Konstitucinis Teismas išaiškino, jog tokia iniciatyva išplėstai traktuoti lietuvių kalbos reikalavimus priklauso tik Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. Seimo narių iniciatyva, neparemta Kalbos komisijos išvada, iš karto sukelia daug nereikalingų abejonių ir įtampų“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė A.Kubilius.
Anot jo, nors G.Kirkilo ir I.Šiaulienės parengtas projektas beveik nesiskiria nuo prieš kelerius metus parengto ir Seimui teikto A.Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės projekto, dabar jis, šio politiko tvirtinimu, gali prieštarauti Konstitucijai.
„Šis projektas jau rytoj įtrauktas į Seimo posėdžių darbotvarkę. Tačiau G.Kirkilas ir I.Šiaulienė tai padarė labai paskubomis, nepaisydami naujausio Konstitucinio Teismo išaiškinimo ir nesulaukę Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados ar siūlymo, kaip kad nurodė KT. Tuo pačiu G.Kirkilas ir I.Šiaulienė sukūrė intrigą, kad jų pasiūlymas gali prieštarauti Konstitucijai, jeigu VLKK jų pasiūlymui nepritars“, – teigė A.Kubilius.
Seimo narių iniciatyva, neparemta pačios Kalbos komisijos išvada, iš karto sukelia daug nereikalingų abejonių ir įtampų
Socialdemokratai siūlo leisti asmenvardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje vietoj įrašo valstybine kalba.
A.Kubilius pirmadienį teigė nežinąs, kaip balsuosiąs dėl šio siūlymo. Pasak jo, tai priklausys nuo VLKK išvados.
„Kodėl G.Kirkilas ir I.Šiaulienė pasiūlė šį projektą, nesulaukę arba negavę VLKK išvados, man sunku spėti. Turiu pastebėti, kad kažkodėl tokį projektą pateikė ne Vyriausybė, o du socialdemokratai, net neturėdami kitų koalicijos partnerių pritarimo. Susidaro vaizdas, kad skubėta dėl tam tikros progos – kad premjerui Algirdui Butkevičiui susitinkant Briuselyje su Donaldu Tusku, iš vakaro įregistravus tokį projektą, būtų galima raportuoti Lenkijos premjerui, kad štai mes kažką stengiamės daryti“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Jo tvirtinimu, toks skubėjimas be reikalo kelia intrigas ir gali ne pagerinti santykius su kaimynais, o net pabloginti.
Vasario pabaigoje Konstitucinis Teismas paskelbė, kad nustatydamas vardo ir pavardės rašymo pase taisykles Seimas turi gauti lietuvių kalbos specialistų „aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti“.
Teismas taip pat išaiškino, kad kalbininkų siūlymu gali būti nustatytos ir kitokios taisyklės, nei esančios Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų nutarime. Šiame nutarime įtvirtinta, kad nelietuvių vardai ir pavardės pase rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą.
Praėjusią savaitę posėdžiavusi VLKK pareiškė, kad išvadą dėl tautinių mažumų vardyno pateiks sulaukusi oficialaus Seimo paklausimo.
Seime taip pat yra įregistruotas alternatyvus Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas, kuriuo siūloma įteisinti originalią nelietuvišką vardų ir pavardžių rašybą asmens tapatybės dokumentų papildomame puslapyje.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę w. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.
Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero A.Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo būtų leista originali pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis.
