A.Kubilius pabrėžė, kad TS-LKD, rengdama atvirus ir demokratinius rinkimus, iš esmės ir skiriasi nuo kitų partijų.
„Mes surengėme tikrai atvirus ir demokratinius bei pakankamai emocingus pirmininko rinkimus, kartais gal ir per daug emocingus. Bet matau tame mūsų stiprybę. Mes matome, kiek turime potencialių lyderių – ir jaunesnių, ir vyresnių, ir vidutinio amžiaus. Ir visi galime vertinti. Tuo tarpu socialdemokratų pirmininko rinkimai praeina, atrodo, be jokių išorinių ar vidinių svarstymų“, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas.
Jis taip pat pažymėjo, kad partija renkasi, kur link judės ateinančius 25-erius metus. „Vienas etapas baigėsi, prasideda naujas etapas“, – sakė A. Kubilius.
– Tai paskutinį kartą šiandien kaip partijos pirmininkas mūsų studijoje?
– Tiesa, jau po rinkimų dar porą savaičių laikinai eisiu pareigas iki suvažiavimo. Šiandien ir rytoj vyksta antrasis pirmininko rinkimų turas ir šeštadienį vakare jau žinosime, kas bus naujasis mūsų partijos pirmininkas.
– Neliūdna po dvylikos metų vadovavimo be partijos vairo?
– Mane permainos visada džiugina ir ypač kai matai galimybę pajausti šiek tiek daugiau laisvės.
Tikrai neliksiu vien anūkų auginti, nors tai irgi malonu.
– O kokia savijauta – jūs sėdėsite ant užpakalinės sėdynės ir padėsite vairuoti naujam pirmininkui?
– Keistas klausimas, nesiruošiu dingti iš valstybės, politinio gyvenimo. Kiek mano patirties reikės vienam ar kitam naujam pirmininkui, tiek mielu noru padėsiu. Matau tuos darbus, kurie man pačiam būtų įdomūs bei naudingi partijai ir Lietuvai, ieškoti naujų krypčių, naujų, svarbių idėjų įgyvendinimo valstybei. Tikrai neliksiu vien anūkų auginti, nors tai irgi malonu.
– Ką prognozuojate antrajame ture ar jums irgi negalima agituoti?
– Agituoti negalima, bet visi žinome, kas už ką, ne vieną kartą buvo sakyta ir kiekvienas tikimės, kad įvyks taip, kaip mes tikimės. Pirmasis turas parodė tam tikrą partijos narių preferenciją, tikiuosi, kad tą patį matysime ir antrajame ture.
– Premjeras Algirdas Butkevičius ketvirtadienį jau nebepasisakė už nieką, kitaip sakant, kas jam būtų patogu. O praėjusį ketvirtadienį sakė, kad dirbti su Irena Degutiene, kaip konservatorių partijos pirmininke, jam būtų geriau. Ar tai kaip nors suveikė partijos pirmininko rinkimuose, kaip manote?
– Sunku pasakyti, nežinau, ką jis norėjo tuo pasakyti.
– Kad pažįsta I.Degutienę...
– Nemanau, kad tai yra kažkoks labai svarbus faktorius. Bet kai konkuruojančios partijos lyderis sako, kad jam tinka vienas iš kandidatų, tai kam nors tai gali sukelti kokių nors minčių.
– Gal sukėlė kam nors kokių nors minčių...
– Man sukėlė. Pavyzdžiui, ateina socialdemokratų partijos pirmininko rinkimai gegužės 1 d. Niekas apie tai nekalba ir jūs net neklausiate, kuris kandidatų man labiau tiktų. Aš sakau, kad man A.Butkevičius labai tinka.
– Jums tinka.
– Man labai tinka. Toks lėtas konservatorius, nieko naujo nedaro, vien tik tęsia tai, ką mes pradėjome, tad kodėl mes galime skųstis.
I.Degutienė natūraliai šiek tiek pasipiktino tokiu pasakymu. Konservatoriui būti pagerbtam socialdemokratų, nėra...
– Ar pasako apie premjerą ką nors tai, kad jam labiau tinka tie žmonės, kuriuos jis pažįsta?
– Nesiimu vertinti, ką jis pasakė, nedarau iš to kažkokių didelių išvadų. I.Degutienė natūraliai šiek tiek pasipiktino tokiu pasakymu. Konservatoriui būti pagerbtam socialdemokratų, nėra...
– Broliautis su socialdemokratais nesinori nė vienam konservatoriui...
– Sąmoningai giriu A.Butkevičių, nes mums labai tinka jo pirmininkavimas.
– O daugiau ten kas nors yra?
– Vėlgi žiūrint šiek tiek iš šono, man tiesiog labai įdomi ir vertinga atrodo Lietuvos politikos ekspertų ir žiniasklaidos reakcija. Surengėme tikrai atvirus ir demokratinius bei pakankamai emocingus pirmininko rinkimus, kartais gal ir per daug emocingus. Bet matau tame mūsų stiprybę.
Mes matome, kiek turime potencialių lyderių – ir jaunesnių, ir vyresnių, ir vidutinio amžiaus. Ir visi galime vertinti. Tuo tarpu socialdemokratų pirmininko rinkimai praeina, atrodo, be jokių išorinių ar vidinių svarstymų.
– Bet jūsų partijos rinkimai visą laiką taip vyksta? Kodėl šį kartą tiek kalbų, diskusijų apie tai? Jūs atsekate? Ar čia sužaidė pavardė, jūsų akimis? Na, jei socialdemokratai iškeltų Laimos Mertinienės kandidatūrą į pirmininkus, pasakytų A.Butkevičius, tai gal irgi tas pats prasidėtų?
Socialdemokratai nedrįsta suteikti visiems nariams galimybės rinktis tokiuose atviruose rinkimuose. Jie susirenka į suvažiavimą iš anksto žinodami, kas bus pirmininkas.
– Pirma, tai socialdemokratai nedrįsta suteikti visiems nariams galimybės rinktis tokiuose atviruose rinkimuose. Čia ne pavardžių klausimas, o pats procesas.
Socialdemokratai nėra demokratinė partija, tai akivaizdžiai matyti. Jie susirenka į suvažiavimą iš anksto žinodami, kas bus pirmininkas. Pabandytų ten kas nors iš jaunų 33–34 metų partijos narių kandidatuoti į partijos pirmininkus, tai to asmens politinė karjera būtų baigta visam laikui.
Taigi matau esminį skirtumą – kad iš tikrųjų mes sąmoningai skatiname demokratinę procedūrą, ir čia ne kokios nors pavardės veikia, o pati procedūra. Tuo tarpu kitos partijos, kuriose dominuoja partijos elitas, partijos veteranai, jie tokios procedūros nedrįsta sau leisti, nes supranta, kad tokios procedūros rezultatas gali būti partijos elitui nenuspėjamas. Nes demokratija yra toks dalykas, kurį suvaldyti nėra tas pats, kas atsisėdus kabinete nutarti, kas čia bus.
– Bet jūs atsiėmėte savo kandidatūrą ir tai jau yra teigiamas įvykis? Po dvylikos metų vadovavimo, įdomu, kas čia bus. Nes jeigu dalyvautumėte, gal tokios intrigos ir nebūtų...
– Jūs pats sakėte, kad mūsų jau kelinti rinkimai panašiai karštai vyksta, todėl dar sykį sakau, kad skirtumas tas, kaip renkamas partijos pirmininkas.
Ar pirmininką renka visi nariai, ar suvažiavimas, kaip daro socialdemokratai, todėl niekas nieko per daug ir nekalba, kas bus socialdemokratų pirmininkas, nes visi žino, kad nėra sunku suvažiavimą sureguliuoti ir jokių netikėtumų nebus.
– Jūs galėtumėte dabar pabaigti sakinį, čia toks žaidimas. Partija renkasi G.Landsbergį, nes ... ir tą patį su I.Degutiene?
– Kalbant apie pačias idėjas?
– Taip.
– Kaip tik atšventėme Nepriklausomybės 25-metį ir tarp tų visų įžvalgų apie rinkimus, kurių ne viena buvo skelbta, buvo teisingai pastebėtas mūsų partijos skirtumas nuo kitų partijų, kad mes išaugę iš Sąjūdžio, ir savo pavadinime simboliškai turėdami žodį „Tėvynė“ visą laiką jautėme rūpestį bendru Lietuvos vystymusi. Jeigu socialdemokratai sako „mums rūpi žmogus“, mes sakome „mums rūpi valstybė“.
– Suprantama, čia reklaminis tekstas apie partiją, viskas gerai.. Bet partija renkasi G.Landsbergį, renkasi ką?
– Tai ir noriu pasakyti, kad partija renkasi, kur link judės ateinančius 25-erius metus. Vienas etapas baigėsi, prasideda naujas etapas. Tad dabar arba mes į tą etapą einame ryžtingai arba mes šiek tiek trypčiojame vietoje, nežinodami, kaip toliau Lietuva ir partija judės.
– Tai jei renkamės G.Landsbergį – renkamės ryžtą, renkamės I.Degutienę – renkamės trypčiojimą. Taip?
Pajutau, kad tie 25-eri metai baigiasi ir tos idėjos, su kuriomis ėjome – baigėsi ir aš nebejaučiu savyje energijos ir tam tikro suvokimo, kas ateinantiems 25-eriems metams būtų ypatingai svarbu.
– Nenorėčiau taip traktuoti. Tik sakau, kad jeigu matome tą naujo etapo pradžią, tai klausimas, ar mes į jį žengiame aiškiai suvokdami savo atsakomybę.
Kodėl, pavyzdžiui, apsisprendžiau, kad nebekandidatuosiu. Pajutau, kad tie 25-eri metai baigiasi ir tos idėjos, su kuriomis ėjome – baigėsi ir aš nebejaučiu savyje energijos ir tam tikro suvokimo, kas ateinantiems 25-eriems metams būtų ypatingai svarbu.
Manau, naujoji karta tam ir yra, kad ji drąsiai eitų į tą naują 25-metį, ji geriau žino ir jaučia, kas per tuos ateinančius metus bus svarbu.
– Bet čia asmenybių klausimas yra, charakterio turbūt, bet žmonės metuose gali būti, kaip ten Jūsų vadas buvęs prieš tai „patirtis ir energija“ – buvo tokie dalykai. Perskaičiau programas – ir vieno, ir kito kandidato – jos pakankamai vienodos. Ir kolegų klausiau, kad man vienam nepasirodytų, sako, jos panašios, išskyrus kai kuriuos aspektus. Pavyzdžiui, G.Landsbergio yra kova su oligarchais, antioligarchinė politika, programos tinkančios Seimo rinkimams daugiau. Bet šiaip jūsų partijos žmonės suvokia, kur su vienu žmogumi partija eis, kur su kitu? Nes kadangi programos aiškios, tai lieka svarstymai „šitas jaunas“, „šitas patyręs“ – tai labai tokie žmogiški dalykai, nenubrėžiantys, į kur einama – į vakarus, į kovą su oligarchais ar į bažnyčią, nežinau.
– Negaliu kalbėti už visą partiją, ką kas jaučia. Man atrodo, kad ne tik programos matyti, bet ir tam tikra žmogiška laikysena ir savivoka. Žmonės tą skirtumą kartais jaučia jausmais, o ne protu.
Bet vėlgi pabrėžiu, mes 25-erius metus buvome priešaky daugelio valstybės raidos procesų, ateiname į sekantį 25-metį ir klausimas, kuriuo būdu mes sugebėtume būti geriausiai pasirengę imtis panašios atsakomybės, tad šioje situacijoje matau tą naujos kartos preferenciją.
– 25-eri metai – ne per didelis laiko tarpas? Gal šiems dviem metams reikėtų pažiūrėti, kas bus, gal po dvejų metų jūs vėl kandidatuosite?
– Tie dveji metai yra ateinančių 25-erių metų dalis. Tai jei nematai tų ateinančių 25-erių metų raidos, tai tada tie dveji metai yra šiek tiek klaidžiojimo, o ne kryptingo darbo metai.
– Jūs darote prielaidą, kad galėtumėte grįžti į partijos pirmininko postą kada nors?
– Apie tai negalvoju. Tam ir yra demokratinė procedūra, kad žmonės ir partijos nariai rinktųsi. Bet manau, kad tai yra praėjęs etapas ir kad reikėtų į jį grįžti.
Man rūpi, kad partija būtų veiksminga, energinga, pasiruošusi, kaip aš sakau, tam nuolatiniam uždaviniui, būti priešaky valstybės raidos procesų, tuo šiandien ir rūpinuosi.
