Tuo tarpu tokiems planams pritarta parlamento valdyboje, trečiadienį patvirtino Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
„Aš noriu priminti, kad signatarų rentos yra susietos su Seimo narių atlyginimais, Seimo narių atlyginimai, kaip ir Vyriausybės ir premjero atlyginimai yra sumažinti ir nesiruošiama jų didinti. Tikrai nematau priežasčių, kodėl reikėtų galvoti, kad turi dėl kažkokių priežasčių didėti rentos“, – trečiadienį žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
„Rentos nėra pensijos, mes kalbame apie senatvės pensijų atstatymą, galbūt kai kas kai ką ne taip suprato, bet planuose mūsų tokių dalykų (rentų atstatymo – BNS) nėra“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Tuo tarpu Seimo kanceliarijos planuojamame biudžete padidintos lėšos rentoms numatytos, ir tokiems planams pritarta valdyboje.
„Mes buvom valdyboje susitikę ir su Signatarų klubu, ir buvo apie tai diskutuota, ir remiantis tuo, kad atstatomos pensijos, renta dažniausiai signatarams ir yra kaip pensija, jei neturi pajamų, valdyba svarstydama šį klausimą, kai kanceliarija pristatė biudžeto projektą, pritarė, kad išties reikėtų atstatyti“, – žurnalistams trečiadienį Seime sakė mininkas.I.Degutienė.
„Tai nėra labai dideli pinigai, palyginti su kitomis pozicijomis“, – pabrėžė parlamento vadovė, pridūrusi, jog dėl rentų atstatymo turi apsispręsti biudžetą Seimui teikianti Vyriausybė.
Parlamento finansininkai apskaičiavo, kad jeigu Seimas nepratęs pensijas, motinystės ir kitas išmokas sumažinusio laikinojo įstatymo galiojimo, nuo kitų metų signatarų rentoms papildomai teks surasti per 640 tūkst. litų.
Pusę Seimo nario algos siekiančias rentas signatarams moka parlamento kanceliarija. Šiemet 20 proc. sumažintoms signatarų rentoms valstybė išleido 2,2 mln. litų.