– Premjere, šį rytą susitikote su prezidente Dalia Grybauskaite. Ar šiame susitikime buvo aptarta vidaus reikalų ministro kandidatūra?
– Tradiciškai iš ryto susitikome su prezidente. Aš jai oficialiai įteikiau kandidato į vidaus reikalų ministrus kandidatūrą – Artūrą Melianą, LiCS frakcijos narį, kurį pažįstame kaip patyrusį politiką. Tikiu, kad artimiausiu metu prezidentė apsispręs dėl jo kandidatūros. Prezidentei pateiktame siūlyme numatyta, kad jis darbą pradėtų nuo kito pirmadienio.
– Kodėl Jūs pasirinkote Artūrą Melianą?
– Kandidatų buvo ne vienas. Koalicijoje buvo įvairių svarstymų. Po racionalių svarstymų, matydami, kokie darbai iki Seimo rinkimų mūsų laukia ir kokių bendrų pastangų reikia, kad svarbiausi energetikos projektai būtų tinkamai įgyvendinami, aš apsisprendžiau teikti koalicijos partnerių liberalcentristų pasiūlytą Artūro Meliano kandidatūrą. Visą praėjusią savaitę teko bendrauti su partijų vadovais, taip pat ir su opozicinių partijų vadovais aptariant pačius svarbiausius projektus. Santūriai vertindamas galiu pasakyti, jog yra labai daug supratimo ir sutarimo, kad tokie projektai turi būti įgyvendinami kaip nacionalinės svarbos, ne kaip konservatorių ar kaip šios Vyriausybės koalicijos projektai. Tikiu, kad galime sutarti ir pasirašyti specialų sutarimą.
– Premjere, ar bus pasirašomi kokie nors svarbūs dokumentai su opozicinėmis partijomis dėl energetikos projektų?
– Apie tai kalbėjomės. Tikiu, kad šią savaitę galėtume konkrečiau kalbėti apie tokio susitarimo tekstą, kurio esminis tikslas, kad tokie projektai kaip atominė elektrinė, suskystintų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys, kurios jau yra projektuojamos ir tiesiamos tiek į Lenkiją, tiek į Švediją, bei kiti energetikos projektai partijų būtų pripažįstami kaip nacionalinės svarbos. Siekiame, kad partijos deleguotų savo patyrusius atstovus į tam tikrą priežiūros komitetą, kuris galėtų intensyviau dirbti su VAE derybininkais, SGD terminalą realizuojančia „Klaipėdos naftos“ vadovybe, galėtų detaliau susipažinti su šiandien turimais pačiais tiksliausiais skaičiais, netgi konfidencialiais, kadangi dalis skaičių iki derybų pabaigos išlieka konfidencialūs. Partijos taip pat galėtų šių projektų įgyvendinimą reguliariai aptarti su Vyriausybe, Seimo vadovybe bei prezidente. Manyčiau, kad toks susitarimas turėtų didelės naudos. Tokie projektai privalo turėti nacionalinės svarbos projektų statusą.
– Premjere, ar šiandien Seimas pradeda svarstyti nutarimą dėl referendumo paskelbimo dėl atominės elektrinės statybos projekto? Kuo šis svarstymas būtų svarbus?
– Reikia skirti du dalykus. Viena yra visuomenės iniciatyva rinkti parašus ir kviesti žmones į referendumą. Tai yra aiškiai numatyta Konstitucijoje ir dėl to niekas negali turėti kokių nors abejonių. Kitas dalykas – kai tokio tipo iniciatyvos svarstomos Seime. Lietuvos patirtis rodo, kad jos dažniau yra siejamos su atskirų partijų, politikų noru pasirodyti, o ne su reikalo esme. Esminis dalykas, kurį reikia pabrėžti – politinės partijos, visų pirma, turi labai aiškiai įvertinti VAE projektą, derybų rezultatus, aiškiai išsakyti savo požiūri, ar jos pasisako už projekto tęstinumą. Noriu priminti, kad VAE projektas buvo pradėtas dar 2005 m. amžinatilsį premjero A. Brazausko, tęsiamas premjero G. Kirkilo Vyriausybės, galiausiai parėmėme mes.
Jeigu paaiškėtų, kad Seime nebeįmanoma priimti atsakingų, racionalių sprendimų dėl šių projektų realizavimo, tada galbūt ir būtų galima galvoti apie tokias išeitis, kokios šiandien siūlomos Seime.
Tai yra tęstinis projektas, apie kurį savo nuomonę visos partijos išsakė ir per 2008 m. rinkimus. Negirdėjau nė vienos partijos, kuri tuo metų būtų pasakiusi, kad atominės elektrinės nereikia. Priešingai, buvo pasisakoma už atominės energetikos tęstinumą. Šiame etape, kuomet yra pasiektas susitarimas su strateginiu investuotoju, partijos turi labai atsakingai susipažinti su visais skaičiais, aplinkybėmis, matyti ilgalaikę perspektyvą. Turi matyti tokio projekto naudą – VAE tikrai gali garantuoti pigios elektros gamybą. Lietuvai uždarius IAE tai yra ypač svarbu, nes šiuo metu daugiau kaip 75 proc. reikalingos energijos perkame iš kaimyninės Rusijos. Partijos turi atsakyti į klausimą – ar jos yra už šį projektą, ar jos keičia savo nuomonę ir jo atsisako. Po to galima svarstyti ir kitus klausimus.
– Premjere, šiandien į Seimo darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų surengimo.
– Tikrai nesiimu to plačiai komentuoti. Seimas gali apsispręsti, bet jis turi padaryti viską, kad svarbiausi projektai – tarp jų ir energetikos – būtų sėkmingai įgyvendinami. Jeigu paaiškėtų, kad Seime nebeįmanoma priimti atsakingų, racionalių sprendimų dėl šių projektų realizavimo, tada galbūt ir būtų galima galvoti apie tokias išeitis, kokios šiandien siūlomos Seime. Aš manau, kad šis Seimas gali darbingai pabaigti savo kadenciją. Užbaigti labai svarbiais sprendimais – parodyti, kad nacionalinės svarbos projektai yra pats svarbiausias tikslas, o ne tuščias politikavimas. Taip šis Seimas ir visos į Seimą įeinančios partijos gali labai ryškiai įsirašyti į savo nuopelnus labai svarbius darbus.
Jeigu paaiškėtų, kad Seime nebeįmanoma priimti atsakingų, racionalių sprendimų dėl šių projektų realizavimo, tada galbūt ir būtų galima galvoti apie tokias išeitis, kokios šiandien siūlomos Seime.
– Premjere, kaip vertinate prezidentės veto atliekų tvarkymo įstatymui? Įstatymas svarbus vartotojams, jis susijęs su kainomis.
– Diskusijos dėl atliekų tvarkymo Seime buvo labai karštos ir kartais emocingos, ne visada racionalios. Aš tikiu, kad prezidentės pasiūlymai yra pakankamai racionalūs. Galbūt pritarus prezidentei bus įdėti įstatymo saugikliai, kurie atliekų tvarkymo sistemą paliks subalansuotą ir apsaugotą nuo galimų ar potencialių pavojų, kuriuos prezidentė įžvelgė. Vyriausybė Seimui buvo pateikusi atliekų tvarkymo įstatymą, kuriame nebuvo tokių nuostatų, kurios atsirado svarstymo Seime metu.
– Norėčiau Jūsų paklausti, kodėl taip sudėtinga pasirašyti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos politikos?
– Nemanyčiau, kad sudėtinga. Galima intensyviau siekti tokio susitarimo. Negirdėjau nė vienos partijos, kuri labai kritiškai vertintų tokį susitarimą.
– Bet iki šiol jo nėra?
– Daug ko nėra. Tai reiškia, kad reikia intensyviau dirbti ir pasiekti tokį susitarimą. Susitarime turi būti pažymėta, kad krašto apsaugos finansavimo sutvarkymui skirsime ypatingą dėmesį. Dabar turime apie vieną procentą, o NATO standartas yra du procentai. Turime nubrėžti ilgalaikę kryptį, kaip nuo to ganėtinai mažo finansavimo procento mes sugebėsime ateiti iki finansavimo, atitinkančio NATO standartus.
– Premjere, kaip Jus veikia pavasariški orai? Ar dviračiu jau važinėjote?
– Taip, žinoma. Pavasaris, šventės, atgimstanti gamta, sielos prisikėlimas ragina nesėdėti namie, ragina eiti ir džiaugtis pavasarėjančia gamta. Ir per šias šventes viena diena buvo ypatingai graži, saulėta – dviračio padangos buvo pripūstos. Atidarėme sezoną.
– Premjere, kur Jūs važinėjate?
Važinėju dažniausiai su žmona, apsaugos karininkai turi sportuoti kartu. O važinėju aplink Vilnių – apylinkės yra tikrai labai gražios. Minant link Šumsko, link Medininkų, per kalveles – yra gražu ir smagu.
– Ką manote apie dviračių takus?
Sunku ką nors manyti, kai jų yra tiek nedaug. Aplink Vilnių dviračių takai nėra tai, kuo galėtum naudotis. Gerai, kad automobilių keliai šita kryptimi nėra pernelyg apkrauti, bet reikia saugotis. O Vilniuje...
– Galėtumėte paraginti, kad jų būtų daugiau.
Aš nuolat tą darau, tačiau nematau jokio didesnio proveržio Vilniuje lyginant su kitais Europos didmiesčiais, kitomis Europos sostinėmis. Dviračių infrastruktūra Vilniaus mieste yra tikrai labai menkai išvystyta, turimi dviračių takai yra labai seni. Aš vis svajoju, kad kas nors imtųsi ir sutvarkytų vieną iš pirmųjų dviračių takų, nutiestą iš Antakalnio link Nemenčinės, kuris šiuo metu yra toks nekokybiškas, kad kažin ar būtų galima apskritai ten pavažiuoti dviračiu.
– O tai kas tą turėtų daryti, premjere?
Tai yra Vilniaus savivaldybės rūpestis, Vilniaus miesto vadovybės rūpestis. Galėtų imti pavyzdį iš tokio Lietuvos miesto kaip Panevėžys, kuriame, kiek mane informuoja dviračių entuziastai, infrastruktūra yra žymiai geriau sutvarkyta ir pritaikyta dviratininkams.
