Ministras pirmininkas antradienį sakė pritariantis žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pozicijai šiuo klausimu.
Pagyvinti žemės rinką taip pat trukdo dėl krizės sumažėjusi šalies ūkininkų perkamoji galia, nuosavo kapitalo trūkumas ir komercinių bankų sugriežtintos kreditavimo sąlygos.
„Tikiu, kad tokį sutarimą pasieksime. Koalicijos partneriai yra šiek tiek kitokios nuomonės. Mano įsitikinimu, kaip parodė iki šiol įgyvendinto draudimo užsieniečiams įsigyti žemę Lietuvoje rezultatai, mūsų ūkininkams nepasiekus finansinio pajėgumo, kokį turėtų užsienio ūkininkai, norintys Lietuvoje įsigyti žemės, mes ūkininkams sukursime nelabai lygios konkurencijos sąlygas. Manau, kad dar trejiems metams pratęsus tą pačią tvarką nieko bloga neatsitiks“, – antradienį Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.
Vyriausybė kitą savaitę turėtų pritarti, kad dar trejiems metams būtų pratęstas draudimas užsieniečiams pirkti žemę. Daug diskusijų keliančio klausimo svarstymą ministrų kabinetas pirmadienį atidėjo.
Vyriausybei pritarus, Žemės ūkio ministerija kreipsis į Europos Komisiją.
Anot ministerijos, žemės ūkio paskirties sklypų kainos Lietuvoje išlieka gerokai mažesnės nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, tačiau jos yra pakankamai didelės, kad žemės galėtų įsigyti Lietuvos ūkininkai.
Pagyvinti žemės rinką taip pat trukdo dėl krizės sumažėjusi šalies ūkininkų perkamoji galia, nuosavo kapitalo trūkumas ir komercinių bankų sugriežtintos kreditavimo sąlygos.
Seimo Kaimo reikalų komitetas 2010-ųjų spalį pritarė Lietuvos derybinei pozicijai dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams pratęsimo dar trejiems metams.
Šiuo metu užsieniečiai pirkti žemės negali, jie tai galėtų daryti tik nuo 2011 metų gegužės, kai baigsis septynerių metų pereinamasis laikotarpis.
Šie apribojimai užsieniečiams netaikomi, jei jie ne mažiau kaip trejus metus nuolat gyveno Lietuvoje ir vertėsi žemės ūkio veikla.