„Atsivėrė „Metropolis“... Nuimti pastoliai po fasado tvarkymo ir še tau: „Pjazz“ iškapojo istorines plytas ir paliko gerokai nužemintus langus? Nuoširdžiai nesuprantu! Tas pats pastatas, o viena iš picerijų, bam, ir sumanė nužeminti paveldinio „Metropolio“ langus pagal gretimame pastate esančias kitas savo baro patalpas. Matyt, pagalvojo susikurti vientisą ir unikalų stiliuką!
Kultūros paveldo departamente, gal jums ir gerai, suderinimą ir leidimą tokiam euroremontui, matyt, davėte? Bet labai, labai jau neskaniai kvepia arba tiesiog nekompetencija ima viršų.
Ypač, kai Kaunas jau sulaukė pripažinimo savo tarpukario modernizmo architektūros paveldui. Pavasaris ne už kalnų, tvoros nusiims, „Metropolis“ atsivers visu gražumu arba eklektika. Gal reaguojam ir parodom paveldo saugotojams, kad akis bado?“, – tokį įrašą savo asmeninė „Facebook“ paskyroje sausio 14 d. paskelbė A.Kupčinskas.
Išklausius antrąją pusę, kyla klausimas, kieno nekompetencija ima viršų. Pakalbinta Toma Vičiūnė, „Pjazz“ restorano Kaune personalo vadybininkė, patikino, kad „Pjazz“ čia – niekuo dėtas. Restoranas – tik patalpų nuomininkas, ir jokio remonto jis neinicijavo.
„Visais klausimais dėl „Metropolio“ fasado rekonstrukcijos kreipkitės į UAB „Laisvės investicijos“. Mes su tuo nieko bendro neturime“, – paaiškino T.Vičiūnė.
Seimo narys pats patvirtino projektą?
„Metropolį“ valdančios bendrovės „Laisvės investicijos“ vadovas Gediminas Balnis pirmiausiai paaiškino, kad minimas pastatas Laisvės alėjoje nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, bet yra vertingoji Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, savybė, todėl jam taikomi atitinkami paveldosaugos reikalavimai.
„Puikiai suprantame „Metropolio“ reikšmę kauniečiams, jo svarbą tarpukario Kauno istorijoje ir todėl fasadą restauruoti nutarėme iš dalies atkurdami tarpukario laikotarpio architektūrinius elementus.
Kaip suprantu, nepasitenkinimą atgimstančiu pastatu kelti bando buvęs miesto meras Andrius Kupčinskas. Tokiu atveju situacija paradoksali – darbai vykdyti vadovaujantis dar 2014 m. UAB „Erdvės norma“ parengtu projektu, kurį 2015 m. sausio 29 d. suderino Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys, ir kuriam 2015 m. vasario 27 d. raštiškai pritarė Kauno miesto savivaldybė. Tuo metu mero pareigas vis dar ėjo A.Kupčinskas. „Laisvės investicijos“ pastatą įsigijo 2017 m. spalį, tad mes tik įgyvendiname buvusių „Metropolio“ savininkų parengtą projektą“, – paaiškino G.Balnis.
Dabartinio „PJazz“ restorano langai tarpukariu buvo būtent sulig žemės paviršiumi.
Nesuprantamas jam ir A.Kupčinsko teiginys „iškapojo istorines plytas ir paliko gerokai nužemintus langus“. Įmonės atstovas redakcijai atsiuntė tarpukariu darytą tikrą pastato nuotrauką, kuri atskleidžia, kad dabartinio „PJazz“ restorano langai tarpukariu buvo būtent sulig žemės paviršiumi, o vykdomi pastato tvarkybos darbai tik atkuria tarpukariu buvusią pastato architektūrą – autentiškų matmenų angas, kurios buvo užmūrytos sovietmečiu.
„Tad šiuo atveju buvęs meras kaip kultūros paveldą siūlo saugoti sovietmečiu sumūrytas plytas. Iš 2018 m. darytos nuotraukos matyti, kad prieš tvarkybos darbus pastato fasadas ties „PJazz“ restoranu išsiskyrė iš viso pastato kolorito ir neturėjo nieko bendra su tarpukario architektūra, todėl po darbų šios pastato fasado dalies pokyčiai ir bus didžiausi“, – patikino įmonės vadovas.
Tvirtinant projektą, pažeidimų nenustatyta
Tokią pat informaciją 15min pateikė ir Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius. Pasak jo atstovų, pastato, esančio adresu Laisvės al. 68/S.Daukanto g. 19 Kaune, paprastojo remonto darbai atlikti vadovaujantis architektų biuro „Erdvės norma“ (projekto vadovas Gintaras Prikockis) parengtu „Laisvės al. 68/S.Daukanto g. 19 fasadų tvarkybos darbų projektas“ paprastojo remonto projektu. Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausioji specialistė projektui pritarė 2015 m. sausio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracija – 2015 vasario 27 d. Statytojas – svečių aptarnavimo įmonė „Metropolis“.
„Šiuo metu pastato savininkai yra pasikeitę ir vykdo ankstesniojo savininko dar 2015 m. parengtą bei suderintą projektinę dokumentaciją. Specialieji paveldosauginiai reikalavimai minėto projekto rengimui teikti 2013 m. lapkričio 4 d. Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausioji specialistė projektui pritarė 2015 m. liepos 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracija – 2015 m. rugpjūčio 10 d. Projektai parengti vadovaujantis istoriniais, natūriniais tyrimais, archyvine medžiaga. Pažeidimų nenustatyta“, – patikino Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus atstovai.
Anot jų, pastatai, esantys adresu Laisvės al. 68/S.Daukanto g. 19 ir Laisvės al. 70 Kaune, nėra įtraukti į Kultūros vertybių registrą, todėl tvarkybos darbai jame nėra privalomi. Atsižvelgiant į jų vietą ir svarbą Kauno istorijoje, tuo metu buvo nutarta restauruoti pastato fasadus iš dalies atkuriant tarpukario laikotarpio sunykusius autentiškus elementus.
„Iš istorinės medžiagos matosi, kad įvairiais istoriniais laikotarpiais langų ir durų angos keitėsi vietomis, – buvo ir langai ir durys. Tarybiniais laikais, dabartinėje „Pjazz“ patalpų zonoje, buvo įrengti trumpi langai. Projekto autorius pateikė ikonografinę medžiagą, kuria remiantis ir buvo parengtas bei suderintas projektas“, – paaiškino paveldosaugininkai.
A.Kupčinskas: „Rėmiausi Istorinės Prezidentūros nuotrauka“
Papildyta 13.41 val. Susipažinęs su rekonstrukcijos vykdytojų bei paveldosaugininkų paaiškinimais, A.Kupčinskas suskubo pateikti naujų argumentų.
„Man rūpi Kaunas, todėl ir keliu klausimus, čia ne atskira vieninga respublika. Rėmiausi XX a. 3-4 deš. Istorinės Prezidentūros nuotrauka, kur aiškiai matyti, kad pastatas išlaiko vientisumą ir langai „nenužeminti“. Akivaizdu, kad Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius nevertino šios nuotraukos, o pasitikėjo ką projekto autorius pateikė paveldo sargams. Specialistai nesivargino identifikuoti laikotarpius ir rėmėsi nuotrauka, kur matosi arkliai, vežimai ir konkė, o kitoje aiškiai matosi autobusas („koncesija“).
Kada atsisveikinta su vežimais ir konke? Galima nesunkiai patikrinti, kaip ir kada Kaune pradėjo važiuoti pirmieji autobusai. Esu už tarpukario Kauno paveldo autentiką, o ne carinės Rusijos paveldo eklektiką. Bandymai aiškinti, kad su manimi derintas projektas, yra melas ir bandymas nusimesti atsakomybę“, – 15min teigė A.Kupčinskas.
Papildyta 14.57 val. Painiava tuo nesibaigė. Su 15min susisiekė viešai prisistatyti nepanoręs skaitytojas, įžvelgęs, kad nuotrauka, kuria remiasi A.Kupčinskas, daryta 1953 m. ar vėliau: kabo šviesoforas, važiuoja tarybinių laikų autobusas. Pirmasis rankinio valdymo šviesoforas, anot jo, Lietuvoje įrengtas tik 1947 m. Automatinis – 1953 m. Tad tai – ne tarpukario metais daryta nuotrauka, atspindi tarpukario laikų „Metropolio“ fasadą.
„Metropolis“ – pirmos klasės restoranas
Kaip skelbiama Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros internetiniame puslapyje, tarpukariu „Metropolis“ buvo vienas iš keleto pirmos klasės restoranų, tapusių miesto kultūrinės erdvės dalimi. Jame vyko labdaros vakarai, koncertai, draugijų susitikimai, faifokliokai, kaukių baliai.
Iki 1937 m., kai Karininkų ramovėje buvo atidarytas restoranas „Trys milžinai“, svarbiausi Kauno renginiai – spaudos baliai – vyko „Metropolyje“. Juose dalyvaudavo ir valstybės prezidentas su žmona. Skambant orkestro muzikai garbiausi svečiai būdavo palydimi į uždarą Trijų kunigaikščių menę su vaišių stalu. Žemesnio rango svečiai likdavo linksmintis bendroje restorano salėje.
Svarbiausi Kauno renginiai – spaudos baliai – vyko „Metropolyje“. Juose dalyvaudavo ir valstybės Prezidentas su žmona.
Nuo 1923 m. kas antrą trečiadienį „Metropolyje“ rinkdavosi Jadvygos Tūbelienės, o nuo 1930 m. – Prezidento Antano Smetonos žmonos Sofijos Smetonienės vadovaujami „Lopšelio“ draugijos nariai.
Dienos metu „Metropolyje“ neformalioje aplinkoje susitikdavo Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai, žurnalistai, menininkai. Vakare publika buvo įvairesnė: nuo savo naujausius apdarus norinčių pademonstruoti miesto ponių iki diplomatų, kariškių ir valdžios atstovų. Restoranas garsėjo gera virtuve ir kokybiška muzikine programa. Jame grojo žymiausi Danieliaus Pomeranco, Michelio Hofmeklerio, Jurgio Dvariono vadovaujami Kauno orkestrai, koncertavo estrados žvaigždės Danielius Dolskis ir Antanas Šabaniauskas. Šalia restorano veikė ir viešbutis.
„Metropolio“ viešbutį ir restoraną pagal Nikolajaus Andrejevo projektą 1899 m. pastatė Izidorius ir Rachilė Volkovyskiai. Tarpukariu viešbutyje gyveno užsienio šalių pasiuntiniai, ambasadoriai ir kiti svarbūs asmenys. 1922–1932 m. pastatas priklausė Užsienio reikalų ministerijai.
