Defibriliatorių Klaipėdos dramos teatrui padovanojo Lietuvos širdies asociacija. Mokymus pravedė patyrusi Jūrininkų ligoninės komanda. Tokio prietaiso kaina siekia nuo 2 000 eurų.
2008 metais į gastroles atvykusį Rusijos aktorių Valerijų Garkaliną Klaipėdos Žvejų rūmuose ištiko infarktas. Dar neprasidėjus spektakliui aktorius pasijuto blogai. Iškviesti medikai jam diagnozavo infarktą. V.Garkalinas buvo nuvežtas į Jūrininkų ligoninės reanimacijos skyrių ir neseniai vienoje Rusijos laidoje dėkojo už išgelbėtą gyvybę.
Užklumpa ir jaunus, ir senus
Lietuvos širdies asociacijos Klaipėdos skyriaus vadovė Rūta Raugelienė dovanodama šį prietaisą teatrui pabrėžė, kad nors 21 amžiuje medicina daro stebuklus, tačiau yra bejėgė prieš staigią mirtį. Dažniausia priežastis – širdies ir kraujotakos ligos, kurios ištinka tiek jaunus, tiek vyresnio amžiaus žmones. Tokių atvejų kasmet Lietuvoje suskaičiuojama apie 3000. Šis gyvybę gelbstintis prietaisas apsaugo nuo staigios širdies mirties.
„Gaila, kad daugelio žmonių nepavyksta išgelbėti ištikus staigiai mirčiai. Tikimybė išgyventi siekia vos dešimt procentų. Svarbu, kad būtų sugebama tinkamai elgtis lemiamą valandą. Pirmos pagalbos vertė labai svarbi. Svarbu laiku pradėti gaivinimą, laikas labai svarbu, per 6-7 minutes ne visada spės atvykti greitoji pagalba, o pradėtas gaivinimas du tris kartus padidina tikimybę išgyventi“, – sakė R.Raugelienė.
Toks pat svarbus, kaip ir gesintuvas
Nelaimių įvyksta tiek teatro scenoje, tiek atvykusiems stebėti spektaklių. Anot Klaipėdos dramos teatro vadovo Tomo Juočio, būna, jog dėl sutrikimų žiūrovai palieka spektaklį, pasitaiko, kad tenka kviesti greitąją. Vadovas įsitikinęs, kad jei kiekvienas pastatas privalo turėti gesinimo sistemą, privalėtų turėti ir defibriliatorių. Kol kas teisės aktai to nenumato.
„Kokie šansai, kad užsidegsim? Tokie pat šansai, kad kažkam įvyks širdies smūgis“, – kalbėjo T.Juočys, tikindamas, jog teatras, per metus priimdamas apie 60 000 lankytojų išgyvena dėl žiūrovų.
Kokie šansai, kad užsidegsim? Tokie pat šansai, kad kažkam įvyks širdies smūgis, – kalbėjo T.Juočys.
„Vienas nusirito nuo laiptų, kitas įkrito į baseiną, tai tik dabar linksmai skamba... Bet artimųjų turime netekčių, tokių, kai niekas nepadėjo, užklupo staiga. Tai labai rimta ir nėra parodomasis žingsnis, kad turėsime defibriliatorių. Čia graži įžanga, kad ant kiekvieno kampo turėtų būti defibriliatorius – kavinėse, parduotuvėse, tada mes tikrai suprastume, kad statistika yra kitokia, kad nesuskaičiuojam, kiek netenkam artimųjų.
Raginu visuomenę žinoti, budėtojai bus įspėti. Teatro aikštėje vyksta renginiai, kažkam gali pasidaryti bloga, užklijuosime telefono numerį, kad budintis galėtų bėgti su tuo defibriliatoriumi“, – kalbėjo T.Juočys.
Neleis numirti scenoje
Jūrininkų ligoninės anesteziologas reanimatologas Nerijus Klimas juokavo, jog defibriliatoriaus buvimas teatre skamba tarsi šioks toks interesų konfliktas.
„Kiekvieno aktoriaus svajonė numirti scenoje, tai šis prietaisas skirtas pakirsti svajonei sparnus“, – juokavo gydytojas, pabrėždamas, jog didžiuojasi teatru, kuris yra senamiesčio širdyje ir rado vietos šiam svarbiam prietaisui. Tai parodo teatro šiuolaikiškumą ir suteikia įstaigai prestižo.
Kiekvieno aktoriaus svajonė numirti scenoje, tai šis prietaisas skirtas pakirsti svajonei sparnus, – juokavo gydytojas.
Kaip rodo patirtys, greitoji pagalbą į įvykio vietą atvyksta per 8-15 minučių, o žmogui, kuriam sustojo kvėpavimas, negrįžtami smegenų pakitimai įvyksta jau po 4-5 minučių.
„JAV širdies asociacija rekomenduoja naudoti defibriliatorių jau po trijų minučių. Tokia siekiamybė. Praėjus kiekvienai minutei sėkmės sumažėja dešimt procentų. Laikas yra pagrindinis dalykas“, – sakė N.Klimas.
Anot mediko, itin svarbu, kad visi teatro darbuotojai žinotų, kur yra šis prietaisas ir nebijotų juo naudotis. Prietaisas veikia labai aiškiai, visi nurodymai diktuojami lietuvių kalba, tad belieka juos vykdyti.
„Klaipėdoje turime sėkmingų pavyzdžių panaudojant šį prietaisą. Prieš keletą metų baldų gamykloje įvyko nelaimė, administracija buvo nupirkusi įrenginį ir neseniai pravedusi mokymus. 42 metų vyrą įvykus klinikinei mirčiai darbuotojai patys atgaivino. Atvykus medikams pacientas buvo sąmoningas, jam diagnozuotas miokardo infarktas. Šiandien jis yra pilnavertis visuomenės narys“, – pasakojo anesteziologas.
Jo žiniomis, Klaipėdoje defibriliatoriais yra apsirūpinę kai kurie prekybos centrai, bankai, Uosto direkcija. Tikslios statistikos neturima, nors ji praverstų greitosios medikams. Įvykus nelaimei šie galėtų informuoti, kur yra artimiausias toks prietaisas, kuris gali padėti išgelbėti žmogaus gyvybę.
Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga pasakoja neseniai lankęsis viename prekybos centre ir įdomumo dėlei informacijos skyriuje teiravęsis, kur yra defibriliatorius. Medikas pasijuto nesuprastas.
„Paklausė, ko aš ieškau, apie kokią prekę galvoju. Būtų gerai, kad visi žinotų, kur jis yra ir būtų kuo rečiau naudojamas, o jei bus naudojamas, atneštų sėkmę pacientui“, – linkėjo J.Sąlyga.
Būna daug pasimetimo
Kardiologė Dalia Jarašiūnienė staigią žmogaus mirtį palygino su didžiule užklupusia audra. Anot moters, šis prietaisas, jį panaudojus laiku, padės audrą sėkmingai išgyventi.
„Jei būtumėt mažu paukšteliu, kuris gali būti ligoninėje ir visose vietose, pamatytumėte, kad ir tarp medikų būna pasimetimo, blaškymosi. Kai įvyksta klinikinė mirtis prie tavęs, nežinai kur bėgti, ką daryti, svarbu komandinis darbas, kad nebūtų pasimetimo. Jei išmoksime, kaip ABC, ką daryti, jei esi vienas, jei yra komanda, bus visa tai tik to žmogaus, kuriam įvyko katastrofa, labui. Tai reikės kartoti ne vieną kartą.
Jei būtumėt mažu paukšteliu, kuris gali būti ligoninėje ir visose vietose, pamatytumėte, kad ir tarp medikų būna pasimetimo, blaškymosi. Kai įvyksta klinikinė mirtis prie tavęs, nežinai kur bėgti, ką daryti, svarbu komandinis darbas, kad nebūtų pasimetimo.
Mes irgi mokėmės, kaip tai daryti, bet reikia kartoti ir tas dulkes nuo defibriliatoriaus nubraukti dėl vieno to atvejo. Jei paskaičiuotume kiek įvyko tokių dalykų, atrodo, labai ne daug, bet jei tai esi tu tas išgelbėtas žmogus, tai šimtas procentų. Net jei tai ir vienas atvejis, verta žinoti, ką daryti“, – sakė kardiologė.
Moteris linkėjo, jog ateity teisės aktuose būtų reglamentuojama, jog pastato įteisinti nebūtų galima ne tik be gesintuvo, bet ir be defibriliatoriaus.
