Įstojo ir Lietuvoje, ir užsienyje
21-erių mergina pasakoja, kad mokykloje labai daug laiko skyrė sportui. Profesionaliai žaidė rankinį ir šis komandinis sportas jai buvo svarbesnis už mokslus.
Mokiausi gerai, bet mokiausi pažymiui. Visus dvylika metų man pažymys labiau rūpėjo nei žinių įsisavinimas.
Nors pamokas ruošdavo apie tris valandas kasdien, I.Andraitytei neatrodo, kad tai – daug: „Kai kurie daugiau nieko darydavo, tik mokydavosi. Aš mokiausi gerai, bet mokiausi pažymiui. Visus dvylika metų man pažymys labiau rūpėjo nei žinių įsisavinimas.“
Mergina svajojo studijuoti politologiją Vilniaus universitete (VU), tačiau žinojo, kad įstoja tik egzaminus išlaikę kone šimtukais, todėl skeptiškai vertino savo galimybes. Ji nusprendė dėl visa ko užpildyti dokumentus ir pateikti paraiškas į užsienio universitetus. Paraiškas pateikti reikėjo žiemą, o laikyti specialų egzaminą – pavasarį.
Mergina sužinojo, kad įstojo į Esekso universitetą Jungtinėje Karalystėje (JK). Gavo vietą bendrabutyje, susirašinėjo su lietuvių bendruomene ir nusiteikė studijuoti politologiją ten.
Likimo ironija, bet netrukus paaiškėjo, kad egzaminus Lietuvoje ji išlaikė labai gerai. Matematikos gavo 72 proc. (iš 100), visų kitų egzaminų – daugiau nei 95 proc. Tokių balų užteko įstoti ir į politologiją VU.
Palaužiusi galvą, I.Andraitytė vis tik nusprendė išvykti – apie studijas Esekso universitete buvo girdėjusi gerų atsiliepimų.
Studijuoti patinka, bet gyventi nenorėtų
Mergina kuklinasi, tačiau užsienyje jai sekasi gerai: toliau sportuoja, lanko rankinio treniruotes, gerai mokosi – siekia gauti pirmojo laipsnio diplomą, savaitgaliais dirba padavėja.
Universitete paskaitų būna mažai, užtat tenka labai daug savarankiškai mokytis: skaityti, viskuo domėtis, kad plėstųsi akiratis.
„Man patinka toks mokymosi būdas. Turi lankstų tvarkaraštį, nuo tavęs priklauso, kiek padarysi. Mano draugai, studijuojantys Lietuvoje, pasakoja, kad kai kurios paskaitos – beprasmės, nėra jokio akstino į jas eiti; viena dėstytoja pasakoja apie nagus, plaukus ir pan., kitas dėstytojas vidury paskaitos išeina. O mano dėstytojai – savo srities autoritetai, akademiniame pasaulyje įtakingi žmonės“, – pasirinktų studijų privalumus vardija studentė.
Gyvenimas studentų miestelyje merginai labai patinka, tačiau jis kaip diena ir naktis skiriasi nuo to, kas apskritai vyksta JK. Studentė teigia, kad, nors vietos gyventojus galima pagirti už toleranciją, kai kuriems stinga motyvacijos ne tik mokytis, bet ir apskritai ko nors gyvenime siekti.
I.Andraitytė pripažįsta, kad šis kraštas – ne jai.
Nepriėmė ministerijos, atsidūrė Seime
Atlikti praktiką Lietuvoje mergina nusprendė netikėtai. Šie mokslo metai jai – paskutiniai. I.Andraitytė susizgribo, kad dar niekur neatliko praktikos. Ji merginai nėra privaloma, nėra nustatyta jokių reikalavimų ar laikotarpio, tačiau praktika reikalinga pačiam studentui, kad įgytų patirties ir papildytų gyvenimo aprašymą.
Prašymus atlikti praktiką mergina pateikė ne tik į Seimą, bet ir į Užsienio reikalų ministeriją bei Vidaus reikalų ministeriją, tačiau tai padarė paskutinę minutę, nusprendusi grįžti į Lietuvą žiemos atostogoms. Praktikos vietos buvo užimtos, ministerijos nelabai norėjo priimti merginą, tačiau Seimas atvėrė jai duris.
I.Andraitytė buvo priimta atlikti praktiką Seimo kanceliarijoje, Parlamentinių tyrimų departamente. Mergina iš duomenų bazių atrenka svarbią informaciją, susijusią su šalies ir pasaulio politika ir ekonomika. Daugiausia informacijos – užsienio kalba, todėl ją tenka išversti ir apdoroti.
Surinkta informacija skelbiama Seimo tinklalapyje, taip pat – uždarame Parlamentinių tyrimų departamento puslapyje. Pastarojo informacija skirta tik Seimo darbuotojams, ypač Seimo nariams.
„Jie kiekvieną dieną turi būti informuoti, kas ir kaip vyksta, kas svarbiausia, kad nereikėtų patiems ieškoti. Taip išeina, kad informuoju Seimo narius“, – šypteli praktikantė.
Nuo pat pradžių ji buvo nuteikta pesimistiškai: nusivilsi praktika, bus daugiau techninio darbo, per mėnesį nespėsi susipažinti su darbo specifika. Tačiau taip nenutiko, nes, kaip sako mergina, jai daug kas įdomu.
Reakcijų sulaukia įvairių
I.Andraitytė iš pažįstamų sulaukia dažniausiai teigiamų reakcijų dėl to, kad atlieka praktiką Seime: „Gal Seimas ir turi visokių neigiamų konotacijų, bet vis tik Seimas yra viena aukščiausių valdymo institucijų Lietuvoje ir dar turi kažkiek autoriteto, tai elitinė darbo vieta, visas gyvenimas ten sukasi.“
Užtat nemažai ką nustebina politologijos studijų pasirinkimu.
„Daug kam tai asocijuojasi su Lietuvos politika ar apskritai su pasaulio politika – ten irgi nėra viskas švaru ir gražu. Būna reakcijų: kodėl, ar tu nori ten? Kažkodėl žmonėms atrodo, kad jei studijuoji politiką, tai automatiškai būsi Seimo narys, Seimo pirmininkas ir pan. O juk daug kur galima dirbti, pavyzdžiui, valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose“, – pasakoja praktikantė.
Svajoja dirbti ES kanceliarijoje ar JTO
Ši – ketvirta – praktikos savaitė merginai paskutinė. I.Andraitytė pasvajoja ateityje dirbti Europos Sąjungos kanceliarijoje ar Jungtinių Tautų Organizacijoje.
Galimybės likti Lietuvoje mergina taip pat neatmeta – praktika Seime jai labai patiko. I.Andraitytės teigimu, praktiką čia atlieka daug studentų, su jais palaikomas ryšys, kai kurie vėliau ten pat įsidarbina, nors patekti nėra lengva.
Gal daug kas galvoja, kad Seime vaikštai uodegą paspaudęs, bijai, intrigos verda. Yra hierarchija, bet jos nesijaučia.
„Personalas pasirodė labai draugiškas. Gal daug kas galvoja, kad Seime vaikštai uodegą paspaudęs, bijai, intrigos verda. Iš tikrųjų yra ta hierarchija, bet jos nesijaučia. Niekas to atvirai nedemonstruoja, tiesiog aukštesnes pareigas užimantiems rodoma pagarba“, – pasakoja studentė.
Vienintelis nepatikęs dalykas praktikos metu – Seimo posėdis, kuomet buvo sprendžiamas Seimo nario Viktoro Uspaskicho neliečiamybės klausimas. Mergina posėdį stebėjo gyvai ir sako, kad posėdis iš pirmo žvilgsnio pasirodė chaotiškas ir daug kas nesilaikė pagrindinių etiketo taisyklių.
Tai I.Andraitytę kiek nuvylė, bet studentė džiaugiasi atsidūrusi įvykių centre, pamačiusi ir juodo, ir balto, o praktiką apibendrina taip: „Jaučiuosi savo vietoje, ir kažką duodu, ir kažką pati gaunu.“