„Yra daug kalbų, Vyriausybės programa, partijų programos yra, tad laukiame konkrečių darbų“, – paklausta, ko emigrantai labiausiai pasigenda ir kas skatintų juos grįžti, sako D.Asanavičiūtė.
– Neseniai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad jei ES nenusileis Britanijai derybose dėl „Brexit“, šalis tiesiog iš jų pasitrauks. Kaip lietuvių bendruomenė JK reaguoja į tokias žinias ir kietą premjerės Theresos May poziciją „Brexit“ klausimais?
– Mums premjerės pozicija yra visiškai ne naujiena. Ji yra kritikuojama ir opozicinės partijos, ir parlamento narių dėl tos savo griežtos politikos. Parlamente vyksta debatai ir turėtų vykti balsavimas, per kurį vyriausybė ir premjerė būtų įgaliota aktyvuoti 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį. Kai Th.May paskelbė savo 12 išstojimo iš ES žingsnių, ji labai aiškiai pasakė, kad, nepaisant Aukščiausiojo Teismo sprendimo, 50-asis straipsnis bus aktyvuotas. Taigi mes tai žinome, mes to laukėme. Klausimas – ką ES piliečiai darys toliau, kokios likimo, gyvenimo ir darbo sąlygos bus po išėjimo. Tai labai aktualūs niuansai, tačiau tai, kad jos požiūris bus labai griežtas, buvo aišku. O kokios bus mūsų gyvenimo sąlygos, ar jos bus apsunkintos, ar ne, matysime.
– Kokios nuotaikos dėl „Brexit“ neapibrėžtumo vyrauja Britanijos lietuvių bendruomenėje?
– Nerimo yra labai daug. Jau po britų pasitraukimo iš ES referendumo žmonės suskubo pateikti paraiškas JK rezidento statusui gauti. Tačiau tos procedūros ilgai užtrunka, statusą pageidaujantiems gauti asmenims keliamos įvairios sąlygos. Žmonės išsigando.
Tačiau pastebiu ir tokią tendenciją, kad žmonės, Britanijoje gyvenantys jau ilgą laiką, šią temą ignoruoja. Jie galvoja, kad pokyčiai jų tikrai nepalies, nes šalyje jie gyvena daug metų, turi nekilnojamo turto, kai kurie jų greičiausiai turi ir rezidento statusą, dirba legaliai, yra sukūrę šeimas. Kitaip tariant, nelogiška būtų „išmesti“ žmones, kurie moka mokesčius. Nesinorėtų tikėti, kad Europoje galėtų vykti tokie dalykai – žmonės būtų tiesiog deportuojami. Tačiau sąlygos laikinai arba nuolatos gyventi tikriausiai bus apribotos.
– Lietuvių bendruomenę šie įvykiai labiau suartino?
– Lietuvių bendruomenė JK yra gana didelė – [lietuvių] yra daugiau kaip 200 tūkst., ir yra bendruomenė kaip organizacija, kurios narystė yra daug mažesnė.
Pastaruoju metu stebiu organizacijų veiklos pagyvėjimą, mūsų visų lietuvių organizacijų būrimąsi, bendrus jų vykdomus projektus. Vienas tokių bendrų projektų, inicijuotų JK lietuvių bendruomenės, – vasario 11 d. vyksiantys debatai „Sugrįžtanti Lietuva – utopija ar realybė?“
– Kuo šia iniciatyva siekiama? Mėginama atkreipti Lietuvos politikų dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria užsienio lietuviai, migracijos problemas apskritai?
– Turime du tikslus. Vienas jų – atkreipti Lietuvos politikų dėmesį, politikus artinti prie žmonių, migrantų, kad politikai išgirstų, kas iš tiesų yra aktualu. Svarbu, kad politikai ne tik viešai deklaruotų, kad stengsis, darys kažką, o iš tiesų tai darytų. Bandysime aiškintis, kokie bus konkretūs žingsniai, ir, aišku, reikalausime atskaitomybės, stebėsime pamatuojamus rezultatus.
Kitas debatų tikslas – šviesti emigrantus. Per visus metus yra numatyta surengti ne vienerius debatus, siekiant diskutuoti, kad galbūt yra galimybė grįžti, kokios egzistuoja problemos, kas stabdo, kas skatina. Pasirodė informacija, kad „Investuok Lietuvoje“ per metus pernai pritraukė 36 užsienio investuotojus ir sukurs apie 3 tūkst. darbo vietų. Tokios informacijos sklaida, manau, turės nemažai įtakos.
– Grįžtant prie „Brexit“ ir visų problemų, su kuriomis susiduria JK lietuvių bendruomenė: kokios Lietuvos politikų reakcijos tikimasi?
– Lietuva yra ES dalis, ji neturi didelės derybinės galios šiuo klausimu. Derybose svarbiausią vaidmenį vaidins ES institucijos, pagrindiniai jų žaidėjai. Tačiau visų ES šalių gyventojų problematika yra vienoda – galimybės dirbti, judėjimo laisvė, kapitalo judėjimas. Šiuo atveju nelabai yra ko reikalauti iš Lietuvos politikų, tačiau norėtųsi, kad Lietuvos politikai matytų emigrantus kaip bendrą visumą.
– Tačiau užsienio lietuvių bendruomenėms trūksta Lietuvos valdžios, politikų dėmesio?
– Vien tai, kad patys inicijuojame debatus ir mes juos kviečiame, matyt, kažką reiškia?
Atskiri politikai kartais pasidomi lietuvių bendruomenės aktualijomis, tačiau dažniausiai tai yra reakcija, kai kas nors nutinka, o mums priimtinesnis būtų proaktyvus veikimas.
– Ko labiausia pasigendama iš Lietuvos politikų pusės?
– Yra daug kalbų, vyriausybės programa, partijų programos, tad laukiame konkrečių darbų. Buvau nustebinta, kad vyriausybės programoje užsienio lietuvių diasporai skirti trys punktai apie tai, kad bus stengiamasi grąžinti užsienio lietuvius. Tiesiog laukiame konkrečių žingsnių.
Atskiri politikai kartais pasidomi lietuvių bendruomenės aktualijomis, tačiau dažniausiai tai yra reakcija, kai kas nors nutinka, o mums priimtinesnis būtų proaktyvus veikimas.
– Kurie žingsniai būtų svarbiausi? Kokios aplinkybės leistų žmonėms grįžti arba, mažų mažiausiai, leistų jaustis neapleistiems emigracijoje?
– Aplinkybės yra ekonominės, susijusios pirmiausia su darbo užmokesčiu, ir neekonominės – socialinės, vaikų integracijos ugdymo įstaigose, patyčių prevencijos. Labai svarbus yra ir politinis stabilumas – žmogaus ir jo šeimos ateities vizija yra be galo svarbi. Stabilumo dabar pasigendame, lietuviai neretai išvyksta į kitas šalis, kad galėtų sukurti savo vaikams ateitį. Jei Lietuvoje žmonės jausis stabiliau, manau, tai bus vienas esminių pagrindų grįžti.
– Pastebite kokią nors sistemingą Lietuvos migracijos politiką ar viskas vykdoma fragmentuotai? O gal visai nieko nedaroma?
– Yra įsikūrusių atskirų institucijų – Migracijos informacijos centras, „Globali Lietuva“, Užsienio lietuvių departamentas. Yra institucijų, tačiau klausimas, kiek jos dirba savo darbą, nes matome rezultatą – 2016-aisiais Lietuvą paliko 30 tūkst. žmonių, 2014-aisiais – mažiau nei 13 tūkst. Taigi emigracija padvigubėjo. Ko gero, kažkas galbūt savo darbo ir nedirba.
