Animaciją festivaliui sukūręs režisierius ir smurto garsus įgarsinę aktoriai sako, kad perteikti tokią temą – nemenkas iššūkis.
„Nepatogiame kine“ savaitgalį apsilankę žiūrovai pastebėjo animacinį klipą, kuris vaizduoja eiliniame Lietuvos daugiabutyje gyvenantį vyriškį. Į žinutes, gautas socialine tinkle, atrašinėjantis vyras išgirsta kaimynų riksmus. Bandydamas stumti į šalį mintis, kad už sienos mušama moteris, vyras bando įsivaizduoti, kad girdi remonto, per televizorių rodomo kovinio filmo, karaokės ir galiausiai dūžtančios taupyklės garsus, taip atspindėdamas ne vieno iš mūsų jauseną – ką daryti, kai girdime smurtinį konfliktą už savo sienos? Dažnas mano, kad tokia situacija yra jame dalyvaujančių žmonių reikalas. Režisierius Gediminas Šiaulys žiūrovui siūlo savęs paklausti dar kartą, ar žmogaus mušimas tarp keturių buto sienų iš tikrųjų kuo nors skiriasi nuo tokios pat situacijos gatvėje, kai bene visi iš karto reaguotume ir kviestume policiją.
„Socialiniai filmai retai būna animaciniai, matyt todėl, kad juose kalbama apie tikrus – „realius“ – žmones. Man patinka iššūkiai, tad buvo smalsu pabandyti perteikti šią temą animacinėmis priemonėmis“, – sako Gediminas Šiaulys. Animacijoje juodos atspalvius ir batą spalvą naudojęs režisierius sako tokį koloritą pasirinkęs ne veltui, jis nenustelbia temos, dėl kurio animacija ir kurta – smurto. „Mano siekis buvo kalbėti simboliais bei neužgožti jų kita, „gražia“, informacija. Tad perskėliau ekraną į dvi puses – juodą ir baltą, tuo pačiu simbolizuodamas šviesiąją ir šalia mūsų esančią šešėlinę gyvenimo pusę, kurią dažnai taip sunku pripažinti esant“.
Animacijai pasiekus kulminaciją ir pagrindiniam veikėjui gūžiantis tiek nuo girdimo garso, tiek nuo pasimetimo, ką daryti, pasigirsta raginimas nebedvejoti ir skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 arba į „Pagalbos moterimis liniją“. Jį klipo pabaigoje pakartoja ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Jei girdi, nelauk ir skambink, kažkam reikia tavo pagalbos. Net ir vienas skambutis gali sustabdyti smurtą“.
Tačiau animacijos kūrime dalyvavo ne tik šalies vadovė bei režisierius G.Šiaulys. Fone girdimus smurto garsus sukūrė aktoriai Justina Nemanytė ir Pijus Ganusauskas. Aktorius Šarūnas Zenkevičius įskaitė abejojančio ir besigūžiančio vyro sąžinės balsą. Jam, kaip pats sako, ši patirtis jam buvo galimybė mintimis sugrįžti į situacijas, patirtas vaikystėje, kurias tada pasyviai stebėjo. „Šis įgarsinimas buvo kaip savotiškas sąžinės priekaištas. Žinoma, vėliau pradėjau save teisinti – juk buvau mažas, ką aš galėjau padaryti. Turiu omenyje vaikystėje matytas muštynes prie mokyklos ar kaimynų konfliktus su daužomais stiklais. Bet tiesa tokia, kad tada nepadariau nieko, kad padėčiau tiems žmonėms. Ir taip atsitiko daugiausia iš paprasčiausios baimes. Manau, dauguma pergyvenome panašias situacijas. Tad palinkėčiau ir sau pačiam, ir kitiems nebijoti“, – sako Š.Zenkevičius.
Justinai Nemanytei ir Pijui Ganusauskui teko nepavydėtina rolė – savo balsais ir kūnais sukurti tokius garsus, kuriuos išgirdę „Nepatogaus kino“ žiūrovai nesuabejotų, kad tai – smurtas šeimoje.
„Pradžioje, kol išsibandinėjome, kokiu techniniu būdu įkūnyti mušamos moters moters garsą, buvo linksma, atrodė lyg nauja patirtis, bet kai pradėjome įrašinėti, įsijaučiau į vaidmenį. Buvo akimirkų, kai iš tikrųjų pajutau tą bejėgiškumo jausmą, kai tu nori pasakyti vyrui, kad tarkim nebegertų. Tu jam sakai, nors tuo pat metu bijai. Nesakyti negali, nes nori, kad būtų kitaip, nors žinai, kad negali pasipriešinti vyro fizinei jėgai, jautiesi menkas, pažeidžiamas. Kai baigėm įrašyti dublius, mano kolega vis paklausdavo, kaip aš, ir abu nusijuokdavom, matyt, pasąmoningai nenorėdami per ilgai užsibūti šioje būsenoje, nes tai tikrai nemalonus jausmas“, – pasakojo J.Nemanytė.
Smurtaujantį vyrą garsinęs Pijus Ganusauskas sako labiau save tapatinęs su pagrindiniu veikėju – smurtą girdinčiu vyru, nes jam tai gerai pažįstama situacija. „Tiek gyvendamas prestižiniame Vilniaus rajone – Užupyje, tiek viename vargingiausių – Naujininkuose, už sienos beveik kiekvieną dieną girdžiu barnius, konfliktus, verksmą. Kartais prieinu prie tos vietos, kur geriausiai girdisi, ir svarstau, ar nesigirdi smurto garsų. Lyg ir ne. Tačiau vis tiek iki galo nežinau. Galbūt tuo metu, kai nutyla verksmas ir atrodo, jog viskas praėjo, kažkas už sienos guli sumuštas ir nebegali nei verkti, nei šaukti. Garsindamas smurtą, tiesiog atkūriau tai, ką buvau girdėjęs gyvenime“.
Festivalio „Nepatogaus kino“ smurto prevencijos programa startuoja šiandien kino teatre „Vingis“, Renginio metu bus pristatyta Gedimino Šiaulio animacija, vyks filmo „Mūšiai už uždarų durų“ peržiūra ir diskusija „Smurtas šeimoje: kaip sumažinti jo mastą ir tinkamai apsaugoti aukas?“. Diskusijoje dalyvaus Ina, smurtą įveikusi moteris, LR Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Šilalienė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Vilana Pilinkaitė-Sotirovič, Paramos vaikams centro steigėja ir vadovė Aušra Kurienė.
Rytoj filmo „Mūšiai už uždarų durų“ peržiūra ir diskusija keliasi į Kauną, laikinąją „Romuvos“ kino salę, spalio 25 dieną renginys vyks Tauragėje, Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje , spalio 26 dieną Klaipėdos kultūros fabrike. Renginių ciklas baigsis spalio 27 d. Utenoje, kino namuose „Taurapilis“.
Programą festivalis parengė kartu su Lygių galimybių plėtros centru ir žmogaus teisių portalu manoteises.lt. Remia – Europos Komisija ir Švedijos karalystės ambasada Lietuvoje.
