Gyveno eilinio žmogaus gyvenimą
Į Migracijos departamento akiratį Viktorija M. pateko šiemet kovą. Daugiau nei dvejus metus Lietuvoje gyvenanti moteris gavo pranešimą, kad jai nepratęstas leidimas gyventi Lietuvoje. Toks draudimas galioja iki 2028 metų.
Migracijos departamento rašte buvo nurodyta, kad Viktorija Lietuvoje negali būti vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi.
Toji dalis skelbia, jog užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Tokią informaciją Migracijos departamentui pateikė Valstybės saugumo departamentas (VSD).
Išvykimas iš Lietuvos man reikštų išvykimą į karą.
Pati moteris sako, kad ji Vilniuje dirbo virėja. Niekada neturėjo reikalų su teisėsauga nei Lietuvoje, nei Ukrainoje, nėra padariusi jokių pažeidimų, gyvena paprastą eilinio žmogaus gyvenimą ir nė nenutuokia, kuo yra kaltinama.
„Išvykimas iš Lietuvos man reikštų išvykimą į karą“, – sakė iš Donecko kilusi moteris.
Į Lietuvą moteris atvyko daugiau nei prieš dvejus metus, čia sukūrė ir asmeninius santykius.
Viktorija M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismo ji prašė panaikinti Migracijos departamento sprendimą, kuriuo jai uždrausta atvykti į Lietuvą ir jos duomenys įtraukti į Šengeno informacinę sistemą, įpareigoti departamentą iš naujo persvarstyti jos prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Anketoje nurodė, kad Krymas – Rusijos
Kai buvo ruošiama medžiaga teismui, tada ir paaiškėjo, kodėl moteriai uždrausta gyventi Lietuvoje. Pasibaigus darbo vizai moteriai reikėjo ją pratęsti, o greta visų formalumų ir dokumentų – užpildyti anketą. Vienas iš jos klausimų: „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“
„Rusijai“, – atsakyme pažymėjo Viktorija.
Valstybės saugumo departamentas savo išvadoje, kuria ir rėmėsi Migracijos departamentas, nurodė, kad užsienietis išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, jeigu, atsakydamas į 11 klausimą pažymi, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai.
Pareiškėja, deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijai, išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą.
Esą tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ar žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
„Pareiškėja, deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijai, išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai.
(...) Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas. (...) Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei“, – buvo rašoma teismui pateiktame atsiliepime.
Deportavimas prieštarautų tarptautinės teisės normoms?
Kaip rašoma teismo nutartyje, Viktorija M. akcentavo, kad jos gimtajame mieste Donecke vyksta karo veiksmai, todėl jos deportavimas į Donecką prieštarauja tarptautinės teisės normoms
„Siejant pareiškėjos grėsmę su dabartiniais kariniais veiksmais Ukrainoje pažymėtina, kad šie veiksmai iš naujo prasidėjo 2022 m. vasario 24 d. ir nėra įrodymų, kad pareiškėjos elgesys minėtus veiksmus kaip nors paskatino ar kitaip įtakojo.
Sprendimo motyvai, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, yra niekiniai.
Taigi naujai iškilusių aplinkybių kontekste turi būti naujai vertinama informacija apie ankstesnius pareiškėjos veiksmus ar buvusias jos politines pažiūras. Buvusi informacija, kiek ji yra teisinga ar ne, šiuo metu jau yra pasenusi, nes naujausi įvykiai gali visiškai pakeisti individualius įsitikinimus.
Taigi pablogėjus situacijai ir dėl saugumo pareiškėja turėjo išvykti į saugesnę šalį, t. y. į Lietuvą. Atitinkamai ji negali sąmoningai ir tikslingai siekti pakenkti Lietuvos valstybei, nes ji bando įsikurti Lietuvos Respublikoje, kadangi Lietuvoje jai ir jos šeimai yra saugiau“, – įvardijami ukrainietės teismui pateikti motyvai.
„Sprendimo motyvai, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, yra niekiniai. Ji yra eilinis žmogus, kuris jau dvejus metus dirba Lietuvoje bei moka mokesčius, nepadaręs jokių nusikaltimų ar administracinės teisės pažeidimų“, – akcentuojame teismui pateiktame atsiliepime.
Sprendimas neturi būti tik formalus
Nagrinėdamas šią bylą teismas akcentavo, kad ties klausimyno 10 klausimu pareiškėja pažymėjo, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmais Ukrainos teritorijoje.
„Migracijos departamentas, vertindamas ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados (VSD išvados) perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik Valstybės saugumo departamento išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
Atsakovas turėjo visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (jo šeima, jo darbas, jo gyvenimo trukmė Lietuvoje, jo padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, galėjo daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą.
Be to, ir išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali“, – rašoma teismo sprendime.
Įvertinęs visų šalių atsiliepimus, teismas nusprendė, kad ukrainietė Viktorija M. gali gyventi Lietuvoje.
Nors šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas, tačiau, kaip 15min informavo Migracijos departamentas, nuspręsta jo neskųsti.
