Parašus įteikė Seimo vadovei
Prieš savaitę Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen buvo įteikti internetu surinkti parašai dėl Laisvės partijos atstovo T.V.Raskevičiaus pašalinimo iš parlamento ŽTK pirmininko pareigų.
Anot parašų rinkimo iniciatorių, iš viso reikalavimą parėmė maždaug 365 tūkst. žmonių.
Tarp politikui reiškiamų priekaištų – viešųjų ir privačių interesų supainiojimas, atstovavimas vienai visuomenės grupei (seksualinių mažumų atstovams).
Rašte, po kuriuo buvo kviečiama pasirašyti ir kuriuo keletą savaičių buvo dalijamasi internete, priekaištaujama dėl „perteklinių karantino sąlygų nustatymų, žodžio laisvės apribojimų socialiniuose tinkluose juos cenzūruojant neaiškių faktų tikrintojų“.
Taip pat piktinamasi, kad esant „akivaizdiems Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimams“ per karantiną, pavyzdžiui, draudžiant laisvai judėti, bendrauti ir naudotis viešomis erdvėmis, bandant „iš pilietinės visuomenės daryti medicininio eksperimento dalyvius“, komiteto pirmininkas niekaip nepasisako ir neišreiškia pozicijos.
Bijojo „vieno klausimo pirmininko“
Laisvės partijos atstovas Seime dirba ir komitetui vadovauja tik nuo lapkričio vidurio.
Dvejus paskutinius praėjusio parlamento kadencijos metus ŽTK pirmininko pareigas ėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas Valerijus Simulikas, šiame Seime nebedirbantis.
Tai pačiai partijai atstovavo ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kuris vadovavo kovai su COVID-19.
Beje, pats V.Simulikas buvo susirgęs koronavirusu. Jau pasveikęs žurnalistams jis pasakojo visur vaikštantis su kauke.
Nepavyko rasti nė vienos jo kritiškos pastabos apie tokią apsaugą nuo viruso platinimo.
Seimo ŽTK narys Andrius Navickas neprisiminė, kad ankstesnėje kadencijoje, kai jis priklausė tam pačiam komitetui, būtų bent kartą svarstytas klausimas, ar karantino ribojimai pažeidžia žmogaus teises.
„Kaukių klausimas nebuvo komitete buvo keliamas“, – portalui 15min teigė jis.
Tiesa, pavasarinio karantino metu būta prašymo iš Londono stebėti, kaip gerbiamos žmogaus teisės karantino metu, nes šiuo klausimu buvo kuriama europinė koalicija.
„Bet „valstietis“ buvo komiteto pirmininkas ir „valstiečiai“ apskritai valdžioje, tad per pirmą karantiną niekas tuo klausimu nebuvo diskutuojama, – prisiminė pašnekovas. – Ką pasako A.Veryga, taip ir yra.
Tie klausimai nebuvo niekaip svarstomi, pasakoma, kad tai – ne mūsų, bet operacijų vadovo kompetencija. Per pirmą karantiną apskritai niekada nebuvo iškilęs klausimas, kad čia kažkoks apribojimas, pažeidimas, kad pavargom.“
A.Navicko nuomone, priekaištai, kad nekeliamas kaukių ar karantino klausimas, yra jam nesuprantamas „absoliutus kabinėjimasis“. Lygiai taip pat nesuprantama idėja, kad parašų skaičiumi galima nuspręsti, ar žmogus geras.
Jis teigė nematantis nė vienos priežasties priekaištauti T.V.Raskevičiui.
Esą nebuvo nė vieno siūlymo iš komiteto narių ar racionalių paklausimų iš šalies, kurie nebūtų įtraukti į komiteto darbotvarkę. Nėra klausimų, kurie anksčiau buvo svarstomi, o dabar – nebe.
„Antrą kadenciją dirbu ŽTK. Kai buvo siūlomas šitas pirmininkas, turėjau nuogąstavimų, nes jo nepažinojau, kad galime tapti vieno klausimo komitetu. Buvau tai jam išsakęs.
Vertinu buvusį pirmininką, bet šito pirmininko užsidegimas, žmogaus teisių išmanymas atveria galimybes, jog pagaliau žmogaus teisių klausimus galėsime pakelti į tokį lygį, kad juos Seime tikrai kažkas girdėtų.“
