Iš pareigų traukiasi Plungės apylinkės teismo teisėja Viktorija Vasiliauskienė, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė ir Kauno apylinkės teismo teisėja Skaistė Zabielskienė.
Iki šių metų teisėjų išėjimas iš darbo savo noru būdavo retas atvejis teismų sistemoje.
„Iš esmės tos priežastys darbinės, susijusios su darbu. Šiuo atveju, teisėja vertinama labai gerai, ta pozicija, kurioje ji yra, jos netenkina“, – posėdžio metu sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, kalbėdama apie A.Benetytės pasitraukimą.
„Tai, man atrodo, kalbėti mes galim ir tos priežastys visiems yra aiškios, ir mes neturim slėpti, ir turim labai aiškiai pasakyti – kol mūsų konstituciniai partneriai nejudins teisėjo darbo užmokesčio įstatymo, taip ir bus toliau“, – teigė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.
Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė sakė, jog darbo užmokestis nėra vienintelė problema.
Jos teigimu, teismai negali užtikrinti personalo, Vilniaus miesto apylinkės teisme tai yra jau dešimt metų besitęsianti problema.
„Tai yra du pagrindiniai dalykai – darbo užmokestis ir personalo trūkumas“, – sakė L.Braždienė.
Taryba pritarė ir S.Zabielskienės atleidimui savo noru nuo rugsėjo 12 dienos, ji taip pat posėdyje nedalyvavo.
Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė nurodė, jog teisėja negali įsipareigojimų šeimai suderinti su darbo krūviu dėl darbo organizavimo trikdžių, teismo personalo trūkumo Kauno apylinkės teisme.
„Pati teisėja labai aiškiai nurodė, kad negali tų įsipareigojimų suderinti dėl darbo krūvio, dėl darbo organizavimo trikdžių, teismo personalo trūkumo (...). Na, ir nepaskutinėje vietoje yra finansinė padėtis, dėl kurios iš dalies teisėja ir negali suderinti šeimos įsipareigojimų ir darbinių“, – sakė pirmininko pavaduotoja.
Anot E.Tamošiūnienės, teisėja neatsisako galimybės grįžti, jei padėtis finansavimo, darbuotojų prasme gerės.
Taryba pritarė ir Plungės teisėjos V.Vasiliauskienės išėjimui iš pareigų savo noru nuo rugsėjo 1 dienos.
E.Tamošiūnienės teigimu, jos pasitraukimo priežastys taip pat yra panašios.
„Iš dalies tai yra asmeninio pobūdžio priežastys, kita dalis vis dėlto yra susijusi su tomis aplinkybėmis, kurios susiklosto pačiame teisme, vėlgi nėra teisėjų padėjėjų, jų kaita – didėlė“, – sakė ji.
„Tikrai didelę dalį apsisprendimo sudaro finansinė padėtis, tai yra koks yra gaunamas atlyginimas ir būtent tai teisėja įvardina priežastį, kodėl jos galimybės yra ribotos“, – pridūrė Teisėjų tarybos pirmininkės pavaduotoja.
Liepą taip pat savo noru iš pareigų nusprendęs trauktis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariušas Lučinskis viešai teigė, kad darbo atsisako dėl mažos algos ir nesant perspektyvų, kad artimiausiu metu situacija pasikeis.
25 Kauno apygardos teismo teisėjai yra padavę į teismą valstybę dėl per ankstesnę ekonominę ir finansų krizę sumažinto ir vėliau neatstatyto darbo užmokesčio.
Liepos pradžioje Teismų asociacijos valdyba išplatino viešą kreipimąsi, kad per maži atlyginimai kelia grėsmę teisėjų profesijos patrauklumui ir teismų nepriklausomumui.
Asociacijos duomenimis, šiuo metu vidutinis apylinkės teisėjo, neturinčio pakankamo darbo stažo, atlyginimas po mokesčių siekia 1695 eurus, o didžiausias įmanomas šios profesijos atstovo atlyginimas Lietuvos Aukščiausiame Teisme siekia 2611 eurų, jei šis turi 30 metų ar ilgesnį darbo stažą.
