Klausimą Vilniaus tarybai pristatęs meras Remigijus Šimašius kalbėjo apie tai, kad iki šiol šis monumentas neliestas, nes įprasta nelįsti į kapines. O sovietai esą taip ir darė – kapinėse suformuodavo aikštes.
Kur dės, dar nežino
„Tai bus nukėlimas, ne nugriovimas. Bus nukelta taip, kad tai bus pagarbu ir aišku. Mes ne menotyrininkai, negalime vertinti. Bus sprendžiama, ar bus nukelta dalimis, atskirais segmentais. Tai ir techninių galimybių klausimai“, – sakė meras.
Dar pirkimo procedūros šiems darbams nepradėtos. O skulptūros yra kol kas bešeimininkės. Jeigu šiuo metu būtų nukeliama, tai jos keliautų į „Grindos“ teritoriją, tačiau kol nukėlimas įvyks, galbūt bus sprendimas, kur jas padėti.
Meras priminė ir Žaliojo tilto skulptūras, kurios vis dar guli „Grindos“ teritorijoje, tačiau bus eksponuojamos muziejuje. Tad galbūt panašiai nutiks ir šiam monumentui.
„Kalbėjau su Lenkų rinkimų akcijos frakcija, kaip su tais žmonėmis, kurie ateina čia pagerbti žuvusiuosius Antrajame pasauliniame kare. Kurių artimieji galbūt palaidoti ne čia, bet pagerbti yra įpratę čia. Tai dar atviras klausimas, aišku tik tai, kad tai neturėtų būti joks sovietinis akcentas. (...) Tą dar sugalvosime“, – kalbėjo R.Šimašius.
Nukelti, ne griauti
Žilvinas Šilgalis savo ruožtu akcentavo, kad ir sovietmečiu sukurti dalykai gali turėti meninę vertę: „Jeigu nebūtų karo, Kultūros paveldo departamentas turbūt saugotų šias skulptūras. Kodėl meninė vertė nustatoma politiniais motyvais? Kodėl 30 metų tai buvo saugotina, o dabar jau nėra? Ar KPD padarė klaidą?“
Meras teigė nenorįs būti toks kritiškas KPD atžvilgiu šiuo atveju, esą šiandien turime tokią situaciją, kokią turime. „Šitas atvejis specifinis, nes tai yra kapinėse. Ten guli turbūt labai daug ir ukrainiečių, kurie yra proseneliai tų, kurie kariauja dabar prieš Rusijos agresiją. (...) Galime tai pavadinti politika, geopolitika, bet ir papildomos naujos spalvos.
Netraktuoju, kad gavome mandatą jas sunaikinti, gavome teisę jas nukelti.“
Meras akcentavo ir tai, kad dar Pirmojo pasaulinio karo metu žuvę kariai buvo laidojami kartu, tačiau šiuo metu vien Vilniuje yra bent penkios vietos, kur gegužės 8-ąją pagerbiamos Antrojo pasaulinio karo aukos. Tad esą reikėtų pagalvoti apie tokią ypatingą vietą, kur būtų pagarba atiduodama visiems žuvusiems.
Palaikė ne visi
Tuo tarpu Romasis Vaitekūnas pareiškė, kad jeigu toks paminklas stovėtų prie savivaldybės, jis pats agituotų eiti kartu ir nugriauti. Tačiau čia esą kapinių dalis, tad, jo teigimu, tai kapavietės išniekinimas.
„Kur mes skubame, kam tos emocijos prie žuvusiųjų kaulų“, – kalbėjo jis, siūlydamas ten pastatyti, tarkim, stelą.
Meras į tai atsakė apgailestaująs, kad tokios kalbos yra tiesiog neteisingos: „Labai kviesčiau nekiršinti nieko, nebandyti nieko įtikinėti. Tai būtų tinkama kalba Rusijos propagandiniams kanalams, nes jūs dabar paaiškinote, kad mes neva niekinam kapus. Ar jūs girdite, ką pasakėte?
Man buvo gėda to klausyti, aš neturiu net ką komentuoti, nes viskas, ką pasakėte, buvo pro šalį faktine prasme. Aš suprantu, kad kiekvienas turime savo praeitį, savo gerbiamus ar negerbiamus kažkokius ideologinius asmenis, bet vis dėlto faktai yra faktai.“
Man buvo gėda to klausyti, aš neturiu net ką komentuoti, nes viskas, ką pasakėte, buvo pro šalį faktine prasme.
Larisa Dmitrijeva savo ruožtu paprieštaravo, kad negalima lyginti monumento kapinėse su Žaliojo tilto skulptūromis. Esą prieš 10 metų niekam nekilo net abejonių dėl šio paminklo, todėl ji kvietė pagalvoti apie tuos žmones, kurie ten eina paverkti ir prisiminti savo giminaičius.
„Kiek aš žinau, lietuviams kapinės visada buvo šventas dalykas“, – pabrėžė ji.
Audronis Imbrasas pabrėžė gerbiantis visų istorijas, tačiau dabar situacija kritinė ir dėl karo Ukrainoje. Jis pateikė ir Vokietijos pavyzdį, kuri neišlaikė pagarbos naciams simbolių, tad kodėl kito agresoriaus simbolius reikėtų saugoti.
„Mano žiniomis, net ir per pastaruosius 30 metų Lietuvoje buvo įrengta paminklų ne kapinėse priešiškų mums šalių lėšomis“, – sakė A.Imbrasas.
Nėra vertingos
Pirmadienį paveldosaugininkai patvirtino, kad šios skulptūros nėra priskiriamos vertingosioms kapinių savybėms.
Šešios Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančios figūrinės pilko granito stelos, įrengtos ant rausvo granito postamento Antakalnio kapinėse, iki šiol nekilnojamųjų kultūros vertybių sąraše buvo įrašytos kaip nacionalinio reikšmingumo objektas. Tad jų teisinei apsaugai panaikinti nepakako savivaldybės ekspertų – tam reikėjo Kultūros paveldo departamento Vertinimo tarybos sprendimo.
Vilniaus valdžia į KPD leidimo nukelti šias skulptūras kreipėsi gegužę.
Politikams priėmus sprendimą, planuojama rengti viešuosius pirkimus paminklo nukėlimui – savivaldybės įmonės „Grinda“ skaičiavimu, visos procedūros, įskaitant skulptūrų perdavimą savivaldybei iš valstybės, gali užtrukti apie pusantro mėnesio.
