„Nevalia pamiršti Lietuvos didvyrių, kurie iki paskutinių gyvenimo akimirkų kovojo už mūsų visų laisvę. A.Kraujelis – ne tik praeities kovotojų simbolis, partizanas yra itin svarbus šiandienėje Lietuvoje, jo neturime pamiršti kalbėdami apie pilietiškumo svarbą ir jį ugdydami“, – pranešime teigė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale palaidotiems kariams statomi unifikuoti vieno pavyzdžio – tarpukario Lietuvos kario savanorio – antkapinio paminklo prototipai.
Laidojimo kvartale šiuo metu palaidoti du karininkai – pirmasis atkurtos Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas flotilės admirolas Raimundas Baltuška ir partizanas A.Kraujelis-Siaubūnas.
Tegul ši savotiška atminties šventovė bus vieta, iš kurios mūsų tautos vaikai atėję pasisems tikėjimo savo galia išlikti.
„Tegul ši savotiška atminties šventovė bus vieta, iš kurios mūsų tautos vaikai atėję pasisems tikėjimo savo galia išlikti. Visgi, geriausias paminklas Lietuvos kovotojams – visų mūsų dvasinė stiprybė ir susitelkimas tėvynės labui. Atmintis nebus ištrinta, nes pagarba pokario vadams įrašyta ne tik akmenyje, bet ir mūsų širdyse“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Paminklo pašventinimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Seimo vadovybės atstovai ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys.
Paminklą pašventino Lietuvos kariuomenės apaštalinis administratorius, arkivyskupas metropolitas Gintaras Gruša, tylos minute pagerbė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.
A.Kraujelis-Siaubūnas gimė 1928 metų spalio 25 dieną Utenos apskrities Alantos valsčiaus Kaniūkų kaime.
1946–1947 metais jis buvo partizanų ryšininkas, 1948 metų rudenį tapo Mykolo Urbono-Liepos partizanų būrio kovotoju. 1950 metų rudenį A.Kraujelis-Siaubūnas perėjo į naujai suformuotą Henriko Ruškulio-Liūto būrį, veikusį Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonų sankirtoje, ir buvo paskirtas Žėručio rajono štabo Žvalgybos skyriaus viršininku, vėliau – Žėručio rajono štabo viršininku.
1965 metų kovo 17 dieną KGB pareigūnams apsupus sodybą, kurioje slapstėsi A.Kraujelis-Siaubūnas, susišaudymo metu sužeistas partizanas nusišovė.
Šio partizano palaikų ieškota kelis dešimtmečius. Jie rasti sostinės Našlaičių kapinėse, kur taip pat anksčiau praėjusiais metais aptikti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.
1997 metais A.Kraujeliui-Siaubūnui po mirties pripažintas kario savanorio statusas, suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
Jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu, dabar šis apdovanojimas vadinamas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi. Partizanas po mirties taip pat apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
