Vilniaus taryba trečiadienį turės nuspręsti dėl Minties gatvėje esančios A.Vivulskio pagrindinės mokyklos reorganizavimo. Ją ketinama prijungti prie J.Lelevelio vidurinės mokyklos, tačiau abi lenkiškos švietimo įstaigos liktų savo patalpose.
Tai pasėjo abejonių, ar Antakalnyje atsiras vietos lietuviškai gimnazijai, mat ją planuota įkurti gavus J.Lelevelio mokyklos patalpas Antakalnio gatvėje.
Iškels dar daugiau moksleivių
Savivaldybės išplatintame pranešime tvirtinama, kad tokia mokyklų pertvarka nesutrukdys savo patalpose neišsitenkančiai Antakalnio vidurinei mokyklai tapti gimnazija. Esą šios mokyklos jaunesnių klasių moksleiviai galės mokslus krimsti J.Lelevelio vidurinės mokyklos patalpose.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Antakalnio mokyklos direktorė Vita Kirkilienė |
Šiuo metu čia jau mokosi daugiau kaip 250 Antakalnio vidurinės mokyklos mokinių. O po mokyklų reorganizacijos jų esą galėtų padaugėti iki 400.
Iš pirmo žvilgsnio, sprendimas tinkamas visoms pusėms. Tačiau Antakalnio vidurinės mokyklos bendruomenė taip nemano.
Kalbėdama su „15min“ mokyklos direktorė Vita Kirkilienė neslėpė jaudulio: su jais reforma derinama nebuvo, o mokyklos bendruomenės išsakyti argumentai, kodėl šis sprendimas nėra tinkamas – neišgirsti.
„Mūsų toks sprendimas netenkina. Mes nenorime bloginti situacijos mokiniams, nenorime įnešti sumaišties. Dabar mums sako, kad yra galimybė steigti po vienu stogu ir gimnaziją, ir progimnaziją. Tai to paties norinčių mokyklų Vilniuje atsiras ne viena. Tada griūva visa tinklo pertvarka Vilniaus mieste“, – kalbėjo direktorė.
Mokytojai turės bėgioti
V.Kirkilienė teigė, kad jos mokyklai J.Lelevelio mokyklos patalpose siūlomi papildomi penki kabinetai. Ten esą būtų galima perkelti dar dvi Antakalnio vidurinėje mokykloje likusias pradinukų klases ir penktokus.
Tačiau penktokams jau reikia informacinių technologijų kabinetų, per anglų kalbos pamokas klases reikia dalinti į pogrupius. To padaryti neįmanoma, mat bus per mažai patalpų.
„Ar mes einame atgal, vyksta ugdymo aplinkos regresas? Mes šito nesuprantame. Mokytojai turės bėgioti iš vienos mokyklos į kitą. O kaip bus su budėjimais pertraukų metu? Kaip bus su mokytojų saugumu – taip bebėgiodami pirmyn atgal paslys, nugrius, susilaužys ranką ar koją, kas tada?“ – klausimus bėrė V.Kirkilienė.
Direktorė guodėsi, kad J.Lelevelio mokyklos patalpose dirbantys Antakalnio mokyklos pedagogai nuolat susiduria su problemomis. Pavyzdžiui, jau savaitę kas rytą tenka prašyti pagalbos naudojantis internetu – jis dėl nežinomų priežasčių klasėse yra išjungiamas. „Nerandame priežasties, kodėl mokytoja negali vesti pamokų su interaktyviomis lentomis, prie kompiuterio“, – skundėsi direktorė.
Dėl savo teisių – į teismą
Turiu pastebėti, kad Antakalnio vidurinėje mokykloje mokosi 39 proc. mokinių ne iš teritorijos, priskirtos Antakalnio vidurinei mokyklai, – aiškino J.Kaminskis.
Taip pat, Antakalnio vidurinės mokyklos vadovės teigimu, į klases bet kada užeina svetimi žmonės, skaičiuoja pamokoje esančius vaikus, o ji tam net negalinti pasipriešinti, kadangi būna kitame pastate ir nespėja kaskart atbėgti.
„Tai yra geros Antakalnio vidurinės mokyklos griovimas. Ir niekam galvos dėl to neskauda“, – nusivylimo neslėpė direktorė.
Mokyklos bendruomenė ketina trečiadienį, lapkričio 2 d., prieš tarybos posėdį šalia Vilniaus savivaldybės surengti protesto mitingą. Tam jau gautas leidimas. Pačiame posėdyje neketinama pasisakyti – pedagogai nebemato prasmės tai daryti. Tačiau mokyklos bendruomenė neatmetė galimybės dėl savo teisių kovoti teisme.
Vicemeras nenusileidžia
Švietimą Vilniaus savivaldybėje kuruojantis vicemeras Jaroslavas Kaminskis Antakalnio vidurinės mokyklos skundus atmeta.
„15min“ jis sakė, kad pagal patvirtintą tvarką po vienu stogu gali būti ir gimnazija, ir progimnazija, o Antakalnio mokyklai vykdoma reforma ir neturėtų būti priimtina, nes ši mokykla reorganizacijoje nedalyvauja.
„Turiu pastebėti, kad Antakalnio vidurinėje mokykloje mokosi 39 proc. mokinių ne iš teritorijos, priskirtos Antakalnio vidurinei mokyklai. Gal yra specialiai priimta, kad mokinių būtų daug ir galima būtų paskui pabrėžti, jog mokykla perpildyta ir netelpa, nors iš tikrųjų aplinkui yra tuštesnių mokyklų, kur vaikai galėtų mokytis“, – aiškino vicemeras.
Anot jo, mokyklos steigėjas sprendžia, kokia bus vykdoma reorganizacija, o ne mokykla, kuri „pamatė šalia suremontuotą mokyklą ir jos užsimanė“. „Niekur nepasakyta, kad vieno rajono ar seniūnijos teritorijoje turi būti visų pakopų mokyklos. Yra imamas visas vienetas – savivaldybės teritorija, o kur bus gimnazija ar kita mokykla, sprendžia steigėjas“, – ramiai dėstė J.Kaminskis.
