Europarlamentaras A.Guoga prognozuoja, kad į Seimą su 37 mandatais turėtų patekti socialdemokratai, 35 vietas greičiausiai gaus Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, trečia vieta ir 30 mandatų tenkinsis „žalieji valstiečiai“. Naujajame Seime turėtų dirbti ir „darbiečiai“, kurie turėtų gauti 10 ar daugiau mandatų. Likusių partijų likimas – ne toks aiškus.
– Pone A.Guoga, ar džiaugiatės palikęs skęstantį Liberalų sąjūdį (LS)?
– Iš tiesų yra daug jausmų. Turėjau labai daug vilties, kad su ta komanda galima kažką pakeisti, kad Lietuvos žmonėms būtų geriau gyventi. Tai ir buvo mano tikslas – būti politikoje, kažką keisti.
Mačiau, kad LS yra daug perspektyvių ir šaunių žmonių. Daug idėjų sutapo su mano mąstymu. Taigi buvo nusivylimo, kad reikia palikti ir kad prieš mane buvo organizuojamas sukilimas mane išmesti. Ir jei tiek daug įtakingų žmonių džiaugėsi, kai pasitraukiau, manau, tai keistai atrodė, nes viską LS dariau iš širdies. Pasiekėme daug gerų rezultatų, daug išmokau. Svarbiausia, kad buvau faktiškai teisus apie šią bylą nuo pradžių.
– Sukilimas prieš jus buvo tuomet, kai tapote laikinuoju pirmininku ar dar anksčiau?
– Visada buvo įtampa. Jaučiau tam tikrą spaudimą nekandidatuoti į pirmininkus, todėl kandidatavau paskutinę minutę. Nujaučiau, kad tai, kas daroma, nėra laisva ir kad aš esu ten vienintelis, kuris gali laisvai, be jokių nurodymų iš šalies vesti partiją į priekį. Pritrūko balsų laimėti prieš Eligijų Masiulį pirmininko rinkimuose. Labai gaila, kad nelaimėjau, nes partija būtų daug mažiau nukentėjusi, ir mes būtume padarę kur kas daugiau.
– Bet gal ir tuomet būtumėte pajutęs įtampų tarp priešiškai nusiteikusių partiečių? Pats sulaukėte priešiškumo, kai tapote laikinuoju šios partijos vadovu.
– Matote, yra daug susijusių žmonių, kurie ten yra labai ilgai ir pamiršta, kodėl jie yra politikoje. Vėliau būna politikoje, kad išgyventų, o mano tikslas – klestinti Lietuva. Gal tai drąsus ir naivus tikslas, bet aš to sieksiu.
– Kas galėjo išgelbėti LS ir kuriuo metu?
– Manau, jei būtų laikęsi mano plano. Tai, kad į atsakingojo partijos sekretoriaus pareigas pasiūliau Renaldą Vaisbrodą, buvo skaidrus ir geras sprendimas, kurį partija priėmė ir dėl jo nesigaili. Tai yra žmogus, kuris 100 proc. atneša skaidrumą ir turi tikslą. Labai svarbu buvo atsiriboti nuo senų žmonių. Be abejo, LS turėjo turėti naują žmogų, kuris turėtų visai kitokį supratimą. Būtent aš ir norėjau vesti partiją į priekį ir laimėti rinkimus, bet tos galimybės nebuvo suteiktos.
Jei pažiūrėtume į „Vilmorus“ reitingus, kurie buvo užsakyti Vilkaviškio apygardoje, tai apklausus 400 žmonių paaiškėjo, kad mane ir Algirdą Butkevičių skyrė tik 3 proc. Manau, būčiau laimėjęs tą vienmandatę ir turėjęs autoritetą. Gaila, kad viskas taip pasisuko, partija neturėjo išminties, bet čia yra seni interesai ir reikia pripažinti, kad Eugenijus Gentvilas labai prisidėjo prie to. Jis labai kovojo prieš mane, kai aš iškėliau kandidatūrą prieš Eligijų Masiulį.
– LS senbuviai bijojo jūsų didėjančios įtakos?
– Partijoje nebuvau labai įtakingas, bet ta grėsmė viduje... Jiems turbūt atrodė, kad galiu bet kada tapti pagrindiniu žmogumi. Didesnė grėsmė buvo iš rinkėjų – per rinkimus pagal reitingavimą smarkiai aplenkiau Gintarą Steponavičių ir kitus. Kai pretendavau į partijos pirmininkus, per suvažiavimą sakiau, kad už manęs stovi tik žmonių balsai. Neturiu užnugario, neturiu įtakingų magnatų iš medijos. Neturiu kitų pinigų, išskyrus savo.
– Neseniai teigėte, kad „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis spaudė jus nekurti atskiros frakcijos LS. Kodėl R.Kurlianskis galėjo nenorėti atskiros frakcijos?
– Čia labai geras klausimas, bet turbūt reikia klausti jo. Galiu tik asmeniškai interpretuoti, kad jis turėjo interesą LS. Tai turbūt įrodo, kad jis tuos pinigus padavė E.Masiuliui. Tai rodo, kad yra aiškus interesas, didžiuliai pinigai, kurių aš neprisileidau.
R.Kurlianskis norėjo kištis į Lietuvos politiką ir formuoti jos ateitį, bet neprisiimti už tai atsakomybės.
Bet reikia suprasti, kad didelė žiniasklaida turi didžiulę įtaką. Tu nenori pakenkti partijai ir sau, stengiesi kiek įmanoma nepriimti jokių pasiūlymų, balansuoji.
Bet jei dabar ta frakcija būtų įkurta, tai būtų išsigelbėjimas LS. Mes turėtume visai kitą frakciją, kitus žmones, kurie nebūtų su tuo surišti, kas ten dabar vyksta. Tai tiesiog buvo puiki strategija.
R.Kurlianskis norėjo kištis į Lietuvos politiką ir formuoti jos ateitį, bet neprisiimti už tai atsakomybės. Gerai, kad jis nori, bet tada eik ir būk kandidatu, gauk žmonių mandatą ir prisiimk atsakomybę. Iš šono sudiriguoti... jei tai daug metų daro, jam blogai sekasi, nes Lietuva merdi.
– Užsiminėte apie viltis ir lūkesčius. Pastarųjų partija dar prieš vasarą turėjo nemažai – buvo viena populiariausių šalies politinių jėgų. Jūsų manymu, ar ši partija dar pateks į Seimą?
– Manau, kad yra 50 proc. tikimybė, kad LS surinks 5 proc. ir 50 proc. tikimybė, kad nesurinks. Ypač sunku LS bus vienmandatėse apygardose patekti į antrąjį turą. Jei bus du dešiniųjų pažiūrų kandidatai, žmonės rinksis konservatorių kandidatą. Todėl konservatoriai beveik visur vienmandatėse lenks liberalų atstovus.
Nepamirškime, kad kitur bus ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Socialdemokratų partija (LSDP). Nebus taip blogai ir su Darbo partija, kaip daug kas prognozuoja.
– Tai kurios partijos turi realiausių šansų patekti į Seimą?
– Manau, kad socialdemokratai surinks apie 37 vietas, konservatoriai – 35 vietas, trečioje vietoje matau „žaliuosius valstiečius“ su 30 vietų. Darbo partija turėtų gauti 10 ar daugiau mandatų. Neatmeskime, kad 5 proc. barjerą gali peržengti ir partija „Tvarka ir teisingumas“.
Gali būti daug partijų, kurios bus ant ribos. Žmonės tiesiog nežino, už ką balsuoti. Už kitas partijas gali balsuoti vien iš piktumo. Bendras rinkėjų aktyvumas gali būti nedidelis, todėl tai gali būti naudinga V.Tomaševskio partijai. Tai, kad jis nedalyvaus Seimo rinkimuose, partijai mažai pakenks. Jie tikrai išsilaikys ar net pakils.
Nepamirškime, kad jie yra su rusų aljansu. Kai Viktoras Uspaskichas nėra toks aktyvus Darbo partijoje, tai rusakalbiai ar lenkakalbiai gali rinktis Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą. Jų pavadinimas yra pagražintas, daug idėjų paėmė iš Prancūzijos. Taigi jų rezultatai gali ne pablogėti, o netgi pagerėti. Jų rinkėjas ateina į rinkimus.
Be to, gali būti, kad laimės nemažai save išsikėlusių vienmandatininkų – galbūt kokie 8. Gali būti jovalas, kad niekas negalės suformuoti realios daugumos. Pavyzdžiui, gali neužtekti LVŽS ir TS-LKD suformuoti daugumą. Jei LS nepraeis, kils klausimas, kaip sulipdyti koaliciją, nes „žalieji valstiečiai“ yra atsiriboję nuo „tvarkiečių“ ir „darbiečių“. Manau, buvo klaida atsiriboti nuo DP. Man V.Mazuronis atrodo patikimas žmogus, žinoma, ten [partijoje] yra labai daug problemų...
– Kokia realiausia įmanoma valdančioji koalicija?
– Jei konservatoriams ir socdemams užtektų mandatų suformuoti vaivorykštinę koaliciją ir jie turės valstybės, o ne partijos tikslus, negalime atmesti ir šio varianto. Gal gali sutarti, kad čia dvejiems metams ir padaryti reformas, kurios galbūt nėra labai populiarios, bet reikalingos Lietuvos žmonėms.
Bet didžiausia tikimybė šiandien – kad turbūt bus konservatoriai su „žaliaisiais valstiečiais“, kurie glaudžiai susiję. Jiems reikės paramos – jei praeis LS ir bus vienmandatininkų, manau, tai būtų pats tikimiausias variantas. Tas, kurio norės ir prezidentė. Bet daug partijų gali surinkti tam tikrą kiekį balsų, todėl gali būti rimtas jovalas.
– Ar jūs sulaukėte kokių nors pasiūlymų iš kitų partijų?
– Yra įvairių svarstymų dėl mano likimo EP, kurioje frakcijoje būsiu. Turbūt bus natūralu pajudėti toliau nuo ten, kur dabar esu. Bet laikas parodys, yra įvairių svarstymų. Tikiuosi priimti labai gerą ir subalansuotą sprendimą.
– Ar turite planų grįžti į Lietuvos politiką? Kadaise norėjote tapti ūkio ministru, per Europos Parlamento rinkimus jus palaikė 100 tūkst. žmonių. Aktyviai bendravote su rinkėjais ir sugebėjote gauti jų balsus. Ar tai ketinate išnaudoti?
– Jei prezidentė ar premjeras, kad ir kokia būtų vyriausybė, kažką reikšmingo pasiūlytų, kur galėčiau prisidėti prie klestinčios Lietuvos, visada sutikčiau. Tikrai neturiu tikslo būti EP ar per ilgai vegetuoti. Kitų pareigų šiai dienai man nėra pasiūlyta. Jei to reikėtų – visada grįžčiau, nesu prisirišęs prie šio posto. Man jis nėra reikalingas nei finansiškai, nei kaip nors kitaip. Įgavau daug patirties, pažiūrėsime, kaip susiformuos Seimas. Gal kažkur būsiu naudingas, gal ir viceministro [posto] užtektų ar vaidmens, kuriuo galėtum vykdyti Lietuvos pažangą.
