Tarp tų komisijos narių, kurie laikosi nuomonės, kad komisija turėjo priimti kitokias išvadas, yra Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius, konservatoriai Arvydas Anušauskas, Jurgis Razma ir Rimantas Jonas Dagys.
„Komisija priima išvadas, bet galiu atvirai pasakyti, kad pirmuoju klausimu (dėl Vyriausybės nutarimo – red. past.) aš ne visiškai sutinku su komisijos nuomone dėl Vyriausybės projekto. Manau, kad turime inicijuoti atskirų asmenų įvertinimą“, – sakė V.Gailius.
Jis pabrėžė, kad vadovaujant komisijai teko teisėjauti tarp opozicijos ir valdančiųjų, kurie smarkiai nesutarė.
„Tačiau buvo klausimų, kurie priimti bendru sutarimu. Turėjome neblogą parlamentarizmo pamoką“, – klausiamas, ar išvis komisija ką nors sugebėjo ištirti, atsakė V.Gailius.
Jo pavaduotojas socialdemokratas Edmundas Jonyla tikino, kad tyrimas buvo gera proga abiems pusėms išsikalbėti.
Išklotinių neviešino?
V.Gailius tikino, kad gal daugiausia rezonanso kilo dėl to, kad paskutiniame komisijos posėdyje buvo paviešintos Vijūnėlės bylos tyrimo metu sukauptų pokalbių išklotinės.
Tačiau jis pabrėžia, kad šiuos duomenis paviešino ne komisija, o prokuratūra.
„Baudžiamosios bylos mes neturėjome, mes turėjome tik nutarimą nutraukti tyrimą. Aš informacijos, kurią gavome iš prokuratūros, prašiau naudotis komisijos tyrime. Mes neturėjome suvestinių. Tik nutarimą, kurį labai išsamiai pristatė prokuroras. Demokratijai telefoninės teisės atskleidimas tikrai nedaro žalos“, – pabrėžė V.Gailius.
Labiausiai nuomonės skyrėsi dėl Druskininkų
Jis tikino, kad daugiausia diskusijų kilo dėl tyrimų, susijusių su Druskininkų istorija.
„Daugiausia diskusijų ir tik balsavimu buvo sprendžiama dėl Vyriausybės nutarimo parengimo procedūrų. Aš šiuo klausimu pareikšiu atskirą nuomonę“, – sakė V.Gailius.
Kitas rezonansą sukėlęs klausimas, pasak jo, buvo dėl konservatorių pirmininko Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės verslo.
„Manau, kad tos diskusijos bus pratęstos svarstant išvadas parlamente“, – teigė V.Gailius.
Komisijos pirmininkas tikino, kad po tyrimo kilo daug minčių, ką valstybės institucijos turėtų daryti geriau ir tai išdėstyta išvadose.
V.Gailius pripažino, kad jį labiausiai nustebino, kad Vijūnėlės dvaras buvo pirktas grynais pinigais. Šią informaciją komisija perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) ir ji tyrimą tęsia.
Jis pastebėjo, kad dėl kelių klausimų, pavyzdžiui, politikų maudynių Druskininkų „Aqua“ vandens parke, teisėsauga jau vykdo tyrimus.
Svarbiausios komisijos išvados:
– Vyriausybės nutarimas dėl kurortų zonų naikinimo priimtas pažeidžiant Vyriausybės nustatytą tvarką, o projekto rengimą ir priėmimą lėmė Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, Aplinkos ministerijos kanclerio Roberto Klovo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio veiksmai.
– Komisija negavo duomenų, galinčių patvirtinti, kad Druskininkų savivaldybės valdomame pramogų ir poilsio centre „Aqua“ buvo galimai nelegaliai teikiamos poilsio paslaugos ir tokiu būdu savivaldybės valdoma įmonė galimai negavo pajamų, o valstybei nebuvo sumokėti mokesčiai, tačiau šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje vyksta ikiteisminis tyrimas.
– Komisija konstatavo, kad nebuvo pažeisti įstatymų reikalavimai „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre Aqua“ įdarbinant Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų giminaičius. Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir išklausiusi kompetentingų institucijų atstovus, daro išvadą, kad toks Druskininkų savivaldybės valdomų įmonių modelis yra pagrįstas, proporcingas ir racionalus.
– Komisija nustatė, kad laikraštis „Mano Druskininkai“ iki 2015 m. gegužės, kai leidinį pradėjo leisti VšĮ „Kantri medija“, buvo finansuojamas pagal tarp Druskininkų švietimo centro ir „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras“ sudaryta paramos sutartį. Vėliau leidinio „Mano Druskininkai“ leidyba nuo 2015 m., kai leidinį tokiu pačiu pavadinimu pradėjo leisti VšĮ „Kantri medija“, buvo finansuojama pagal su UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras“ sudarytą paramos sutartį. Nuo 2015-06-02 iki šių metų „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ „Kantri medijai“ skyrė 126 tūkst. eurų paramą, o šiemet iki vasario 1 dienos 10 tūkst. eurų.
– Komisija prašo Valstybės Kontrolės įvertinti teisėtumo požiūriu sprendimus dėl 2015 m. rugsėjo 11 d. „NT valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“ preliminarios sutarties ir „NT valdos“ paskelbto nekilnojamojo turto aukciono, kurio metu siūloma įsigyti pastatą, esantį adresu Gervėčių g. 4, Vilniuje, su plėtros projektu. Taip pat konstatuojama, kad dėl A.Landsbergienės veiksmų siekiant gauti naudos iš valstybinės įmonės, valstybė galėjo patirti didelę žalą. Darytina išvada, jog aukščiau paminėtais neteisėtais veiksmais galėjo būti daroma turtinė žala valstybei bei jos piliečiams.
– Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir išklausiusi kviestųjų asmenų, neturi objektyvių duomenų, kad buvusio ministro pirmininko, Seimo nario Andriaus Kubiliaus veikla, sudarant itin palankias sąlygas užsienio informacinių technologijų kompanijų steigimuisi Lietuvoje, tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė jo sūnaus Vytauto Kubiliaus įsidarbinimą paieškos sistemos „Google“ verslo plėtros vadovu Baltijos šalims.
– Komisija, susipažinusi su gauta rašytine informacija ir išklausiusi kviestųjų asmenų, neturi objektyvių duomenų, kad buvusio ministro pirmininko, Seimo nario Andriaus Kubiliaus sūnaus Vytauto Kubiliaus vadovauta reklamos agentūra „Media Contacts“ tiesiogiai ar netiesiogiai gaudavo galimai neteisėtų ir neskaidrių pajamų, susijusių su A.Kubiliaus einamomis pareigomis.
– Komisija konstatuoja, kad prokuratūroje nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su buvusios Seimo pirmininkės konservatorės Irenos Degutienės galimai neteisėtais veiksmais dėl jos sūnaus Gedimino Degučio bendrovei „Novotersa“, jau po banko „Snoras“ bankroto, šiame banke laikytomis lėšomis ir tame pačiame banke paimto kredito padengimo“. Šiuo klausimu prašoma Generalinės prokuratūros peržiūrėti „procesinių sprendimų dėl šių ikiteisminių tyrimų pagrįstumą bei pasisakyti dėl nepagrįsto turto gavimo UAB „Novotersa“ ir UAB „AviaAM B03“.
