Kaip pasakoja 15min skaitytoja Deimantė, prieš mėnesį pasidarius antikūnų tyrimą, šis rodė, jog moteris jų turi pakankamai, tačiau norint gauti galimybių pasą ji turės iš naujo atlikti apie 15 eurų kainuojantį tyrimą.
-
Ką reiškia neigiamas antikūnų testas po skiepo? Specialistai ramina: tam gali būti net keli paaiškinimai
-
Vilnietei – šokas: nepraėjo nė trys mėnesiai, o antikūnų sumažėjo keturiskart
-
Daug antikūnų turintys žmonės abejoja dėl skiepų nuo COVID-19: kaip reaguos kūnas
-
Galimybių pasą galės gauti ir atlikę antikūnų tyrimą
Pasak Deimantės, jai medikai kol kas nerekomenduoja vakcinacijos – turint didelį kiekį antikūnų po skiepo galimi sunkesni šalutiniai reiškiniai.
Apie tai 15min yra kalbėjusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė.
Anot medikės, turintys pakankamai aukštą antikūnų titrą, po skiepo gali sulaukti rimtesnių šalutinių reiškinių.
Testai savo lėšomis
Tačiau Deimantė sako, kad kas du mėnesius daryti antikūnų tyrimą jos šeimai būtų prabanga.
„Dviejų Santaros gydytojų teigimu, antikūnų pakanka 8 mėnesiams. Tai kodėl turiu kartoti ir mokėti už antikūnų testą, kurį reikėtų atlikti kas du mėnesius? Visai šeimai kainuotų apie 100 eurų dviem mėnesiams“, – piktinasi pašnekovė.
SAM nėra numačiusi aukščiausios ribos, kuomet antikūnų kiekis būtų per didelis vakcinacijai.
Vadovaujantis mokslinių tyrimų rezultatais, persirgusiems gyventojams rekomenduojama skiepytis praėjus 180 dienų po ligos nustatymo.
Jeigu gyventojas susirgo po pirmos „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos dozės, antra dozė taip pat atidedama ir rekomenduojama skiepytis po 180 dienų.
Ministerija ragina skiepytis
„Gyventojai, kurie nesirgo COVID-19 arba kuriems ši liga buvo nustatyta atlikus antigeno testą, yra skiepijami įprasta tvarka: viena „Janssen“ vakcinos doze arba dviem „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos dozėmis“, – rašoma 15min pateiktame ministerijos atsakyme.
Panašioje kaip Deimantės situacijoje atsidūrusiems asmenims ministerija gerų žinių neturi – galimybių pasui reikalingus antikūnų tyrimus šie turės atlikti savo lėšomis.
„Serologiniai antikūnų tyrimai nėra kompensuojami, nes valstybė sudaro visas galimybes pasiskiepyti nemokamai“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Ankstesni testai negalios
Apie tai, kad norintiems gauti galimybių pasą po antikūnų tyrimo teks dar kartą praverti pinigines, informuoja ir Registrų centras.
Išplatintame pranešime teigiama, kad dėl standartizavimo sistemos antikūnų testų rezultatuose skirtumų, galios tik nuo pirmadienio atlikti testai.
„Dėl antikūnų tyrimų įvairovės iki šiol sveikatos priežiūros specialistai šių tyrimų rezultatus įvesdavo įvairiai, todėl priimtas sprendimas standartizuoti tyrimų rezultatus ir taip įgalinti jų naudojimą galimybių pasui.
Tad visi asmenys, kurie nuo rugpjūčio 16 d. atliks kiekybinius ar pusiau kiekybinius antikūnų tyrimus ir gaus teigiamus rezultatus, galės gauti galimybių pasą“, – rašoma pranešime.
Kaip skelbia Registrų centras, galimybių pasas asmeniui, turinčiam teigiamą antikūnų kiekį, galios 60 dienų nuo antikūnų testo atlikimo datos.
Spręs gydytojai
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pristatydamas ribojimus neturintiems galimybių paso, akcentavo, kad norint gauti galimybių pasą, nemokamai PGR testai būtų paliekami tik tiems, kas negali skiepytis dėl medicininių priežasčių.
Galutinį sprendimą, ar yra pakankamai svarių priežasčių nesiskiepyti, turės priimti gydytojai.
„Šeimos gydytojas, įtardamas, kad pacientui nerekomenduojama skiepytis dėl alergijos vakcinos sudedamosioms dalims ar kitų priežasčių, išrašo siuntimą pacientui pas alergologą-imunologą arba infektologą, kuris (jei nustato) kontraindikaciją, pažymi specialiu ligos kodu paciento e.sveikatoje“, – rašoma 15min pateiktame SAM atsakyme.
Net ir nustačius, kad sveikatos būklė neleidžia skiepytis, tokiems asmenims testuotis, norint gauti galimybių pasą, būtina, bet PGR tyrimas yra nemokamas ir atliekamas mobiliuose punktuose.
Tyrimui registruotis galima įprasta tvarka – paskambinus į 1808 karštąją liniją arba internetu.
