Sugriovė kvorumą
Po penkių valandų svarstymų ir kelių susitarimų dėl kelių išvadų punktų ketvirtadienį Seimo Antikorupcijos komisija išsiskirstė taip ir nepriėmusi jokių išvadų.
Nusprendęs, kad komisijos prezidentei Daliai Grybauskaitei formuluojami klausimai yra nepasverti, komisijos posėdį prieš 21 val. nusprendė palikti socialdemokratas Stanislovas Giedraitis.
Preliminariame išvadų projekte rašoma, kad FNTT vadovas Vitalijus Gailius kaip spaudimą suprato prezidentės prašymą atleisti buvusį pavaduotoją Vytautą Giržadą.
Todėl, pasak išvadų projekto, „D.Grybauskaitė tokiais savo veiksmais pažeidė Konstitucijos nuostatas dėl valdžių padalijimo principo ir demokratijos pagrindų.“
Su tokia nuostata nesutikusiam S.Giedraičiui išėjus iš posėdžio, ketvirtadienio vakarą posėdžiauti liko 8 iš 17 komisijos narių. Tiek narių sprendimų priimti negali. Todėl komisija vėl rinktis žada penktadienį.
Liko balsavimas
Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis sakė, kad komisija iš esmės yra sutarusi dėl išvadų. Esą teliko tik dėl jų nubalsuoti.
„Atvirai pasakius, galvojau, kad bus sunkiau. Iš visų 36 klausimų mes vieningai pritarėme 30. Iš esmės aptarėme visus klausimus. Beliko juos priimti“, – sakė L.Kernagis.
Pasak jo, ketvirtadienį posėdis buvo nutrauktas ne dėl sugriauto kvorumo, o dėl nuovargio. Ypač pavargo komisijos biuro darbuotojai.
„Patikėkite, mes šiandien nenorėjome užkrauti jiems labai didžiulio darbo tokio raštinio. Gerbiame jų laiką ir sveikatą, nes rytoj jiems reiks pateikti jau švarią medžiagą. Tikimės, kad rytoj 10 val. mes išvadas ir klausimus prezidentei patvirtinsime“, – viliasi komisijos pirmininkas.
Atvirai pasakius, galvojau, kad bus sunkiau, – sakė L.Kernagis
„Patys matėt, kaip ilgai sėdėjom. Pavargom. Paprasčiausiai ir mąstyt yra sunkiau ir, kad nepriveltume klaidų, nusprendėme nukelti rytojaus rytui“, – kodėl ketvirtadienį nutrūko posėdis, aiškino L.Kernagis.
Penktadienį tikimasi į posėdį atvykstant ir būtinus sprendimams priimti 9 komisijos narius. O tuos, kurie išėjo iš posėdžio ketvirtadienį, L.Kernagis įvertino kaip „rinkėjų išdavikus“.
„Jis privalo būti komisijoje, o ne išeiti ir ne palikti toje stadijoje, kai ji rimčiausiai dirba“, – pyko pirmininkas.
Kol kas nė vienas teiginys, dėl kurio preliminariai komisija yra sutarusi ir nubalsavusi, negalioja kaip komisijos sprendimas.
„Galbūt rytoj dar pasikeis nuomonė“, – užsiminė L.Kernagis.
Linkę nepasitikėti R.Palaičiu
Vienas iš komisijos narių konservatorius Naglis Puteikis anksčiau sakė, kad komisija jau buvo nubalsavusi dėl pritarimo tai išvadų daliai, kurioje reiškiamas nepasitikėjimas vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui.
N.Puteikis pripažįsta, kad už nepasitikėjimą R.Palaičiu balsavo vos penki iš septyniolikos komisijos narių. 8 komisijos nariai išvis nedalyvavo išvadų svarstyme. Tuo tarpu dalyvaujantys posėdyje komisijos nariai balsuojant dėl nepasitikėjimo R.Palaičiu bandė sugriauti kvorumą ir palikti posėdį.
Iš posėdžio anksčiau išėjo ir liberalcentristų atstovas Valdemaras Valkiūnas. Jis tikino, kad išvados priimamos neobjektyviai, jį užgauliojant asmeniškai. Dėl pasitikėjimo R.Palaičiui nebalsavo socialdemokratas Stanislovas Giedraitis ir „darbietis“ Saulius Bucevičius. Konservatoriai Jurgis Razma ir Jonas Rimantas Dagys balsavo prieš atleidimą.
Už nepasitikėjimą R.Palaičiu balsavo pirmininkas L.Kernagis, konservatoriai Agnė Bilotaitė, N.Puteikis, Aurelija Stancikienė, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Žilvinas Šilgalis.
„Komisija, atsižvelgė į tai, kad iki šiol buvusių nepriekaištingos reputacijos, gerai dirbančių FNTT vadovų skubotas atleidimas nėra teisiškai įtikinamas. Ministras galėjo turėti tam asmeninių-partinių priežasčių, nesusijusių su nurodytais atleidimo motyvais. Tokie ministro veiksmai sukėlė didelį neigiamą rezonansą visuomenėje ir padarė moralinę žalą valstybei bei jos teisėsaugos institucijoms. Ministras be išsamaus tyrimo ir teismo viešai kaltindamas pažeidė Konstituciją, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, liudydamas komisijai nebuvo nuoširdus“, – Antikorupcijos komisijos išvadą citavo N. Puteikis.
Todėl Antikorupcijos komisija siūlo premjerui Andriui Kubiliui jį atleisti iš užimamų pareigų.
Ministras trauktis neketina
Tuo tarpu pats R.Palaitis LTV laidai „Šiandien“ sakė neketinantis trauktis iš pareigų.
Vidaus reikalų ministras R.Palaitis sako, kad dėl jo atleidimo turi spręsti prezidentė, o ne Seimo komisija. Kol kas jis atsistatydinti neketina, nes yra tikras veikęs pagal įstatymus.
Po šitų išvadų tikrai neatsistatydinsiu, – sakė R.Palaitis
„Po šitų išvadų tikrai neatsistatydinsiu. Dar sykį sakau, mane skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos prezidentė. Jeigu jinai sakys, kad R.Palaitis turi pasitraukti, taip ir bus padaryta. (...) Ne Antikorupcijos komisijai (spręsti – red.past.). Ji gali rekomenduoti, gali dar kaip nors elgtis“, – vėliau televizijai TV3 sakė ministras.
Stebisi komisijos užmoju
Ministro teigimu, komisija ėmėsi ne savo kompetencijai priskirtų klausimų sprendimų ir nurodinėjimo teismams. Anot jo, tikrai ne ši komisija turėtų vertinti prokurorų elgesį.
„Kažin ar čia Seimo antikorupcinės komisijos darbas. Ar čia yra korupcija kokia nors?“ – retoriškai klausė ministras.
Ministrui keista, kad Seimo Antikorupcijos komisija greičiau nei teisėsauga išsiaiškino net ir tai, kas išties nutekino informaciją apie „Snoro“ griūtį.
„Čia yra juokingiausia vieta, nes iš tikrųjų Antikorupcijos komisija ėmėsi darbo, kurį turėtų daryti teisėsauga“, – pažymėjo R.Palaitis.
Tiesa, ministras pripažino, kad faktas, jog Dariaus Raulušaičio žmonos dėdė dirba „Lietuvos ryte“, jam nebuvo žinomas. Kita vertus, ministras pabrėžė D.Raulušaitį sėkmingai atlikus tyrimą melo detektoriumi.
Šešėlis D.Raulušaičiui
Seimo narė konservatorė Agnė Bilotaitė patvirtino, kad komisija pritarė išvadų blokui, kuriose kalbama apie generalinio prokuroro D. Raulušaičio atsakomybę.
Pasak A.Bilotaitės, komisija nutarė, kad prokuroro elgesį, kai jis neatsisakė „Snoro“ bylos tyrimo, nors ir žinojo, kad jo žmonos dėdė Algimantas Budrys turi „Lietuvos ryto“ akcijų ir dirba dienraštyje vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, turi įvertinti VTEK.
Be to, generaliniam prokurorui Dariui Valiui siūloma pavaduotoją D.Raulušaitį atleisti.
„Andrius Nevera komisijai teigė, kad tą pačią dieną, kai pasirodė „Lietuvos ryto“ straipsnis, jis kitų dėl galimo banko „Snoras“ iššvaistymo tyrimą atliekančių teisėsaugos institucijų buvo supažindintas su operatyvine medžiaga, iš kurios galima daryti prielaidą, kad informaciją galbūt atskleidė Generalinės prokuratūros pavaduotojas Darius Raulušaitis“, – rašoma nutekėjusiame išvadų projekte, kurį cituoja balsas.lt.
Taip pat teigiama, esą A.Nevera turėjo tirti „Snoro“ bylą, tačiau ji buvo duota D.Raulušaičiui.
FNTT vadovus – atgal į darbą
Komisija spėjo patvirtinti ir išvadų dalį, kurioje teigiama, kad komisija neišgirdo jokių motyvų, kodėl FNTT vadovams V.Gailiui ir V.Giržadui buvo aktualu paskleisti informaciją apie galimą banko „Snoro“ nacionalizavimą.
Pasak N.Puteikio, abu FNTT vadovus reikalaujama grąžinti į darbą, o paskelbtą konkursą naujo FNTT vadovo paieškoms sustabdyti.
Teigiama, kad komisijai nebuvo pateikti jokie objektyvūs argumentai ir motyvai, pagrindžiantys leidimo dirbti su slapta informacija FNTT vadovams V.Gailiui ir V.Giržadui nutraukimo pagrįstumą, tikslingumą bei pakankamas juridinis pagrindas, kuriuo vadovaudamasis VRM ministras panaikino šiuos leidimus.
Komisijos neįtikino VRM ministro argumentai, kodėl reikėjo skubėti atleisti, jo paties teigimu, gerai dirbančios svarbios institucijos vadovus nesulaukiant ikiteisminio tyrimo prokuratūroje pabaigos.
„Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, komisija mano, kad buvę FNTT vadovai turi būti grąžinti į darbą, kol nebus baigtas prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt neteisėtai paviešintos informacijos“, – rašoma išvadoje.
Poligrafo įstatymą – į šiukšlyną
Valstybės saugumo departamentui (VSD), anot preliminarios išvados, trūksta parlamentinės kontrolės.
Be to, teigiama, kad VSD pirmojo patikrinimo poligrafu metu klausimai formuluoti prokuratūros pareigūnams ir FNTT pareigūnams iš esmės skyrėsi, dėl ko nebuvo sudaryta galimybė objektyviam tyrimui.
Todėl viename iš siūlomų išvadų variantų vertinama, kad tyrimai poligrafu apskritai nereikalingi ir siūloma panaikinti Poligrafo įstatymą.
Papildyta 22.47 val. V.Gailius ketina teistis
V.Gailius, duodamas interviu „Lietuvos ryto televizijos“ laidai „Lietuva tiesiogiai“, komentavo R.Palaičio ketvirtadienį toje pačioje televizijoje išsakytus žodžius, kad jis išsisukinėjo nuo pakartotinio patikrinimo poligrafu. „Aš neišsisukinėjau ir nemelavau“, – paneigė tai V.Gailius. Jis taip pat dar kartą pareiškė, jog kažkas iš atsakingų pareigūnų galbūt pažeidė tyrimo poligrafu tvarką. Aiškiu pažeidimu jis įvardino ir tai, kad viešai eskaluojami tyrimo poligrafu rezultatai.
V.Gailius taip pat teigė, kad jis pastaruoju metu fiksuoja ministro pasisakymus ir mano esąs nepagrįstai apkaltintas sunkių nusikaltimų padarymu, todėl ketina kreiptis į teismą. Atleistas pareigūnas teigia, kad jam ir FNTT padaryta didelė moralinė žala.
