SAM yra pateikusi siūlymą leisti dalį nereceptinių vaistų pardavinėti ir parduotuvėse bei degalinėse. A.Verygos teigimu, buvo du pagrindiniai aspektai, kodėl tokie siūlymai pateikti:
„Viena tai mažinti vaistų prekybos koncentraciją rinkoje, tiesiog sudaryti daugiau galimybių daugiau įmonių įsitraukti į prekybą, tokiu būdu didinant konkurenciją, tikėtina, mažinti kažkiek ir kainas. Bet tai turbūt nėra pagrindinis ir svarbiausias momentas, dėl ko šis siūlymas buvo pateiktas. Daug svarbesnis yra motyvas, kuris leistų žmonėms padidinti kai kurių vaistų prieinamumą ir, tikėtina, leistų išvengti net ir kai kurių vizitų į gydymo įstaigas, kreipimųsi į gydytojus skaičių sumažintų, ypatingai tuo metu, kai vaistinės nedirba ar tose vietose, kur jų nėra.“
Didės prieinamumas
Ministras sako, kad budinčių visą parą vaistinių tinklas yra praktiškai miręs, vaistinių, dirbančių visą naktį, yra vos viena kita. „Aišku, srautas nėra labai didelis žmonių, kurie kreipiasi į tokias vaistines, bet jis ir negali būti didelis, nes ekstrinių situacijų, jeigu jos iškyla, metu, žmogus vis tiek važiuoja su greitąja medicinos pagalba į gydymo įstaigas, o tokių, kurie patys galėtų išsispręsti problemas patys, nėra daug. Todėl yra nuostolinga vaistinei visą parą laikyti farmacijos specialistą, ten dirbantį, tai kaštai yra per dideli. Dėl to ir siūloma neakcentuoti budinčių vaistinių, o siūlyti tam tikrą, labai nedidelį medikamentų kiekį įsigyti patiems gyventojams, jie ir taip juos perka, be jokių receptų bei moka vartoti“, – kalbėjo A.Veryga.
Jis pritarė, kad visą parą dirbančių parduotuvių yra tikrai mažai, bet dauguma degalinių dirba, be to, kai kuriuose mažesniuose miesteliuose, kaimuose vaistinių iš viso nėra, o štai parduotuvės veikia.
Didžioji dalis visuomenės tikrai palaikytų tokią idėją, kad vaistus būtų galima įsigyti paprasčiau, – sakė A.Veryga.
„Buvo padarytos visuomenės apklausos, ar jie palaikytų tokius sprendimus. Tikslaus skaičiaus nepasakysiu, bet didžioji dalis visuomenės tikrai palaikytų tokią idėją, kad vaistus būtų galima įsigyti paprasčiau. Gal labiau nuogąstauja ne visuomenė, o farmacininkų bendruomenė, kad vaistai bus naudojami neatsakingai, rizikingai. Tai, jų manymu, gali skatinti vaistų vartojimą ar žmonės neatsakingai juos vartos. Bet kadangi vaistų skaičius, kuriais būtų galima prekiauti, labai nedidelis ir jie nereceptiniai, tai tų rizikų nelabai ir yra. O jei ir yra – jos labai minimalios“, – kalbėjo A.Veryga.
Tokią riziką, beje, įžvelgia ne tik farmacininkai, bet ir parlamentaras, priklausantis „valstiečių“ frakcijai, Dainius Kepenis, tačiau ministras tvirtina, kad duomenys, kuriais remiasi parlamentarai, gali būti gauti iš įvairių šaltinių. „Matyt, mes gauname tuos duomenis iš skirtingų šaltinių ir kiekviena pusė yra suinteresuota vienokiu ar kitokiu sprendimu. Aišku, vaistinės nėra dėl to patenkintos ir tų statistikų, matyt, prisirenka visokių. Bet sieti apsinuodijimus tiesiogiai tik su prekyba ne vaistinėje būtų, matyt, labai sudėtinga. Tai priklauso nuo daugelio dalykų, kaip visuomenė yra išsilavinusi ir žino, kokius vaistus ir kaip vartoti. Jeigu bus piktybiškumo elementas, žmogus bus piktybiškai nusiteikęs įsigyti tam tikrų vaistų ir jų išgerti tiek, kad apsinuodytų ar sukeltų sau žalą, tai ir šiandieninė situacija jo neapribotų“, – įsitikinęs sveikatos apsaugos ministras.
Reklamos draudimo nepalaiko
Nelinkęs beatodairiškai remti A.Veryga ir kitų frakcijos kolegų siūlymų dėl visiško nereceptinių vaistų ir pačių vaistinių reklamos draudimo. Ministro manymu, būtina atskirti vaistų ir maisto papildų reklamą, tačiau vaistinių reklamoje jis nieko blogo nematąs.
„Kaip aš girdėjau tuos argumentus, ko yra siekiama, lyg ir Seimo nariai tokiu būdu nori padėti vaistinėms, kurios nėra tinklinės, nes jos neturi lėšų reklamai. Nežinau, kiek tai joms padėtų, nes žmonės eina į vaistinę dėl įvairiausių priežasčių. Atvirkščiai – kadangi visiškai neseniai mes kalbėjomės su farmacininkais, viena iš įdomesnių diskusijų yra įvairesnių paslaugų plėtra vaistinėje, kad žmonės ten galėtų gauti daugiau sveikatos paslaugų – ne tik nusipirkti vaistų, bet galbūt galima kalbėti apie sezoninę vakcinaciją ar kitas priemones. Tai uždraudus vaistinėms apskritai apie save pranešti, kaip tokiu atveju mes informuotume apie tas paslaugas, kaip praneštume, kad žmonės gali ateiti kraujo tyrimus atlikti. Nebūčiau aš tos vaistinių reklamos draudimo šalininkas“, – kalbėjo A.Veryga.
Ramūno Karbausko siūlymą išplėsti ligoninių vaistinių funkcijas, kad šios veiktų „valstybinių“ vaistinių principu A.Veryga remia. Jo teigimu, tokios vaistinės jau yra, jos aprūpina medikamentais ligonines, perka vaistus, kaip sako ministras, geriausiomis kainomis per viešuosius pirkimus. Tik mažmeninės prekybos jos vykdyti negalėjo, tad pritarus tokiai pataisai, galėtų skyrius turėti, bet esą kiekviena gydymo įstaiga pati spręstų, ar jai tokia vaistinė reikalinga, apsimokėtų ir t.t.
S.Čaplinskas turi trauktis
Sudėtinga man vertinti ir pasakyti, kiek kokios čia ligos ir kas atsitiko. Bet kadangi tai sutapo idealiai su tais įvykiais, aš manau, kad čia yra tas klasikinis atvejis, kaip Lietuvoje yra elgiamasi, – sakė A.Veryga.
Dar viena pastarojo meto aktualija – Užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, nepagarbiai pasisakiusio apie ŽIV infekuotus asmenis ir narkomanus, taip pat homoseksualus, istorija. Jis vis dar serga ir neatrodo, kad nėra nusiteikęs trauktis iš pareigų. Paklaustas, galbūt turi kitokių žinių, ministras sakė nieko daugiau nežinąs. Tik tiek, kad S.Čaplinsko nėra darbe dėl ligos.
„Sudėtinga man vertinti ir pasakyti, kiek kokios čia ligos ir kas atsitiko. Bet kadangi tai sutapo idealiai su tais įvykiais, aš manau, kad čia yra tas klasikinis atvejis, kaip Lietuvoje yra elgiamasi. Vietoj to, kad prisiimtų atsakomybę už kažkokias problemas, yra einama sirgti, „sergama“ mėnesiais, paskui dar teisėsaugai pradėjus domėtis, gydytojams kliūva už tai, kad jie duoda nedarbingumo lapelius, nors jiems gal sudėtinga įvertinti, kiek žmogus meluoja apie simptomus“, – kalbėjo ministras.
A.Veryga vis dar įsitikinęs, kad S.Čaplinskas turi trauktis iš užimamų pareigų.
Santykiai su Santaros klinikomis ir jų vadovybe irgi kelia klausimų, kadangi susidaro įspūdis, kad sprendžiant dėl šių didžiausių Lietuvoje klinikų ministerijos nuomonės neklausoma – Juozas Raistenskis vis dar yra laikinasis vadovas, nors ministras norėjo vadovo iš šalies, Kęstutis Strupas tapo Pilvo chirurgijos centro vadovu, nors A.Veryga situaciją vadino gėdinga.
A.Veryga pripažįsta, kad ministerijos ir Santaros klinikų vadovybės nuomonės dėl Pilvo chirurgijos centro vadovo skyrimo. „Ne dėl personalijų, o paties principo – jų manymu, nereikia prašyti Specialiųjų tarnybų nuomonės. To sutarimo ir nėra, labai gaila, kad ta situacija nebuvo derinta, nors ministerijos buvo klausta, ar prof. K.Strupas gali dirbti gydytoju. Aš manau, kad ne mūsų kompetencija yra tai spręsti, manau, kad jis yra puikus chirurgas. Klausimas yra apie vadovaujančias pozicijas, kol vyksta tyrimas. Aš taip kalbu dėl kelių priežasčių – kad neatsitiktų taip, jog vykstant tyrimui paaiškės, kad plečiasi įtariamųjų ratas, vėl reikėtų žmones keisti“, – kalbėjo ministras.
Jis tikina kitam Santaros klinikų dalininkui – Vilniaus universitetui – siūlęs kandidatą į klinikų vadovus, tačiau jis esą netikęs. Todėl dabar kandidatūrą turėtų teikti Vilniaus universitetas ir tai turėtų būti žmogus ne iš šios ligoninės ir ne medikas.
