Dėl D.Raudonienės buvo susidariusi kebloka situacija. Ji nebuvo atleista iš Seimo kanclerės pareigų, bet neturėjo įgaliojimų dirbti, nes gruodžio pabaigoje pasibaigė jos kadencija.
Alternatyvų D.Raudonienei kol kas nėra
V.Pranckietis sakė, kad klausimas dėl D.Raudonienės kandidatūros teikimo antrai kadencijai į Seimo kancleres buvo išbrauktas iš darbotvarkės, nes frakcijos dar prašė laiko diskutuoti.
„Dar per mažai pažįsta iki šiol“, – žurnalistams komentavo Seimo pirmininkas.
Tarp Seimo frakcijų, kurioms tam reikia daugiau laiko, kaip nurodė V.Pranckietis, – didžiausia valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija, taip pat Mišri Seimo narių grupė.
„Tegul kalbasi“, – antradienį sakė jis.
Pasak V.Pranckiečio, alternatyvų D.Raudonienės kandidatūrai į Seimo kancleres kol kas nėra.
„Nes pasiūlymai yra nealternatyvūs“, – pabrėžė jis.
V.Pranckiečio teigimu, parlamento valdyboje buvo sutarta, kad kol nebus paskirtas naujas Seimo kancleris, jį pavaduos rotuojami Seimo kanceliarijos departamentų direktoriai.
„Normalia tvarka tokia dirbsime, kol bus sutarimas dėl paskyrimo D.Raudonienės ar kito žmogaus“, – aiškino Seimo pirmininkas.
Turi išdiskutuoti Seimo frakcijos
Po balsavimo D.Raudonienė iš parlamento tribūnos padėkojo Seimo nariams ir parlamento kanceliarijai už bendrą darbą.
Po balsavimo klausiama, ar sutiktų į Seimo kanclerės pareigas kandidatuoti antrai kadencijai D.Raudonienė sakė, kad kol kas šitas klausimas nėra visiškai suderintas su parlamento frakcijomis.
„Tai aš kaip ir negaliu dar sutikti. Realiai vis tiek reikia diskutuoti, kalbėtis ir tik tada bus matyti“, – komentavo ji.
Skirtingos nuomonės
Seimo plenarinio posėdžio metu vykusioje diskusijoje parlamentaras Povilas Urbšys sakė nesantis prieš D.Raudonienės atleidimą ir pagal galiojančius įstatymus tai reikia padaryti.
Tačiau balsuodamas dėl to praėjusį kartą jis sakė susilaikęs, nes mano, kad taip gali būti atidaryta Pandoros skrynia, kai galėsime stebėti ambicijas ir intrigas, nesusijusias su stabiliu Seimo darbu.
Už D.Raudonienės atleidimą pasisakęs Seimo vicepirmininkas Jonas Liesys sakė, kad reikia paklusti parlamento statuto reikalavimams ir atleisti kanclerę.
Paprašė atleisti
D.Raudonienės kadencija baigėsi gruodžio 23 dieną.
Gruodžio 20-ąją Seimo posėdyje buvo balsuojama dėl jos atleidimo iš pareigų. Tačiau parlamentarai Seimo kanclerės tąsyk neatleido už tai balsavus 19 Seimo narių, prieš – trims ir 45 susilaikius.
Sausio 2 dieną D.Raudonienė pateikė prašymą Seimo posėdyje priimti individualų teisės taikymo aktą dėl jos atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų.
Tokį prašymą, adresuotą Seimo pirmininkui V.Pranckiečiui, Seimo valdybai ir Seimo nariams, D.Raudonienė pateikė atsižvelgusi į tai, kad jos įgaliojimų laikas de facto pasibaigė 2019 metų gruodžio 23 dieną.
Taip pat D.Raudonienė prašė pripažinti netekusiais galios Seimo valdybos sprendimus dėl jos atostogų ir pavadavimo, leidimo dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį išdavimo.
Pasak D.Raudonienės, Seimo valdybos sprendimai buvo priimti neįvertinus 2009 metų gegužės 15 dienos Konstitucinio Teismo sprendime pateikto išaiškinimo.
Jame sakoma, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kurio, kaip pirmininko, įgaliojimų laikas de facto pasibaigė, tačiau de jure jis nėra atleistas, nes nėra priimtas atitinkamas individualus teisės taikymo aktas, negali būti laikomas pagal Konstituciją turinčiu Aukščiausiojo Teismo pirmininko įgaliojimus.
Pagal Seimo statutą kanclerį Seimo pirmininko siūlymu penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas.
Tiesa, V.Pranckietis buvo užsiminęs, kad Seimo kanclerio pareigybė ateityje gali tapti politinio pasitikėjimo.