Nuo ko prasidėjo gamyklos veikla ir kaip užsimezgė ši tvari bendradarbystė? Apie tai kalbamės su „Palemono keramikos gamyklos“ technikos direktore Violeta Čėsniene.
„Palemono keramikos gamyklos“ istoriją galima pradėti skaičiuoti jau nuo 1922 – ųjų metų. Tuomet Plytų ir čerpių gamykla veikė sėkmingai. Tiesa, darbas, priminė 15min pašnekovė, buvo sunkus – molį karjere tekdavo kasti kastuvais, o darbo diena trukdavo neretai ilgiau kaip 10 valandų. Štai 7 dešimtmetyje Palemone pagaminta daugiau kaip 20 mln. plytų, virš 15 mln. drenažo vamzdžių ir apie 2 mln. molinių čerpių.
Vienintelė keramzitą gaminanti įmonė Lietuvoje
„Palemono keramikos gamykla“ yra vienintelė Lietuvos įmonė, gaminanti keramzitą – aukštoje temperatūroje kaitinto molio granules, naudojamas statyboje, pastatų apšiltinimui, garso izoliacijai ir net žemės ūkyje.
Kaip 15min paaiškino įmonės technikos direktorė, keramzito gamyboje įprastas molis, kuris naudojamas plytų ar blokelių gamybai, netinka.
„Reikia specialaus molio, kurio sudėtyje būtų didelis kiekis geležies oksido ir kuris gamybos proceso metu, degant aukštoje temperatūroje, pradėtų pūstis“, – paaiškino ji ir pridūrė, kad kuo molis geriau išsipučia, tuo lengvesnė ir kokybiškesnė medžiaga gaunama.
Pasak pašnekovės, gamyboje naudojamas molis kasamas čia pat Lietuvoje, Krūnos karjere. Įdomiausia tai, kad skirtingose karjero vietose telkšo skirtingomis savybėmis pasižymintis molis. Kalbant paprastai, vienoje vietoje jis prisotintas keramzito gamybai tinkamu geležies oksidu, o kitoje – ne. Tą išsiaiškinti, kaip 15min paaiškino V.Čėsnienė, padeda išsamūs geologiniai tyrimai.
Įmaišoma nusausintų nuosėdų, kuriose gausu taip reikalingo geležies oksido.
„O ką daryti, jeigu molis keramzito gamybai netinka?“, – klausimas, į kurį atsakymo ieškojo ir „Palemono keramikos gamyklos“ ekspertai. Pasak technikos direktorės, per ilgus darbo metus buvo išbandyti įvairūs priedai, kol atrastas geriausiai pasiteisinęs sprendimas – į molį įmaišoma nusausintos geležies nuosėdų, kuriose gausu taip reikalingo geležies oksido.
Geležies atliekas prikelia naujam gyvenimui
„Dar 2013 metais pradėjome bendradarbiauti su bendrove „Vilniaus vandenys“, kuri sutiko nemokamai atiduoti vandens valymo metu susidarančias geležies atliekas. Nors jos sudaro mažą keramzito gamyboje naudojamų medžiagų kiekį, bet padeda pagerinti molio pūtimosi savybes“, – paaiškino ji.
Pašnekovė atskleidė, kad pernai įmonė sunaudojo 54 tonas tokių nuosėdų. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nemažas skaičius, V.Čėsnienė atkreipė dėmesį, kad keramzito dabar gaminama gerokai mažiau. Specialus šios medžiagos gaminimo cechas kasmet veikia vos kelias savaites pavasarį ir rudenį. Pernai, anot jos, iš viso pagaminta apie 3 tūkst. kub. m keramzito. Palyginimui – 1960 metais pastačius pirmąjį keramzito cechą buvo pagaminami milžiniški kiekiai – 100 tūkst. kub. m per metus!
Geležies nuosėdos vandenyje – kas tai?
O kaip visa tai atrodo iš arti? Apie tai, kaip išfiltruojamos geležies nuosėdos sutiko papasakoti Vilniaus Antavilių vandenvietės inžinierius Vincas Šližys. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad požeminiuose vandenyse gausu natūraliai susidariusios geležies ir mangano. Šie elementai, paaiškino, nors ir neturi neigiamos įtakos žmogaus sveikatai, vandeniui suteikia drumzliną išvaizdą, todėl įrenginiais yra pašalinami.
„Technologija labai paprasta – vanduo skaidrinamas be jokių cheminių reagentų, naudojant tik oro deguonį ir kvarcinio smėlio filtrus“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, į didžiausią šalyje Vilniaus Antavilių vandentiekio stotį vanduo suteka iš 80 apylinkėse esančių gręžinių iš 3 vandenviečių. Stotis aptarnauja beveik pusę Vilniaus, o dirbdama visu pajėgumu per parą gali patiekti net 60 tūkst. kv. m vandens!
„Keliaudamas iki vartotojų namų, – toliau pasakojo inžinierius, – vanduo „nueina“ ilgą kelią. Panardinamais siurbliais iš gręžinių į vandentiekio stotį atpumpuotas vanduo prateka pro aeracinius slenksčius, kuriuose „išsivėdina“ nemalonų sieros vandenilio kvapą ir prisisotina oro deguonies. Geležis oksiduojasi ir susidaro netirpus geležies hidroksidas, vadinamosios rūdys. Tuomet vanduo filtruojamas atvirais filtrais, užpildytais kvarciniu smėliu, ant kurio nusėda kietos geležies ir mangano dalelės. Pašalinus geležį ir manganą, vanduo tampa skaidrus.“
Įdomu tai, kad geležis pašalinama vien tik dėl estetinių priežasčių. Beje, iki pat 2002-ųjų, kol Antaviliuose nebuvo įrengti vandens gerinimo įrenginiai, gyventojus pasiekdavo vanduo, iš kurio geležis nebuvo šalinama. Svarbu suprasti, anot V.Šližio, kad tai nėra kenksminga medžiaga ir net priešingai – tam tikras kiekis žmogui yra naudingas.
„Geležiai nusėdus ant filtro, vanduo pro jį neprateka – filtrą tenka išplauti, – pasakojimą tęsė jis. – Skalaujant filtrą geležis nuplaunama į specialų rezervuarą – per mėnesį jame susikaupia net 5 tonos geležies! Filtrui plauti panaudotas vanduo grąžinamas atgal į filtrus, o iš vandens pašalinta geležis presuojama ir išvežama panaudoti antrąkart į Palemono gamyklą“.
Kaip 15min pasakojo inžinierius, pratekėjęs pro aeracinius slenksčius ir atvirus koštuvus, vanduo patenka į pirminius vandens rezervuarus, o iš ten dviem siurbliais perpumpuojamas į tris švaraus vandens rezervuarus, bet ir juose neužsistovi – per parą vartotojams jo išpumpuojama apie 45 tūkst. kub. m.
M.Švaikauskas: „Vieną dieną supratome, kad to – nebepakanka“
„Vilniaus vandenų“ vadovas Marius Švaikauskas, paklaustas, ar tvarumo ir ekologijos idėjos įmonei svarbios, paaiškino, kad aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimui skiriama išties daug dėmesio. Vis dėlto, svarbiausia net ne tai: „Vieną dieną supratome, – kalbėjo jis, – kad to – nebepakanka. Turime pradėti galvoti ne tik apie pagrindinius veiklos rodiklius – efektyvumą, rezultatyvumą, bet ir apie veiklos tvarumą, darną su aplinka, spartesnį atsinaujinančių energetinių šaltinių veikloje panaudojimą, žaliąją energiją.
Ieškodami būdų, kaip antriniam panaudojimui pasitelkti mūsų vandens išgavimo, nuotekų valymo procesuose susidarančias atliekas ne tik bendradarbiaujame su „Palemono keramikos gamykla“, menininke Agne Kučerenkaite, bet ir įgyvendiname įvairius atsinaujinančios energetikos, tvarumo projektus.“
Tarp svarbiausių įmonės projektų – žiedinės ekonomikos principų diegimas dumblo tvarkyme, idėja riebalus perdirbti į biodujas, nedidelės hidroelektrinės įrengimas nuotekų ir hidroturbina – vandentiekio tinkluose.
Turinys apmokėtas bendrovės „Vilniaus vandenys“ lėšomis.
