Antrąjį metinį pranešimą G.Nausėda Seime perskaitys antradienį.
Prieš metus valstybės vadovas kalbėjo apie iki dugno nuleistą politinės atsakomybės kartelę, asmeninių interesų iškėlimą, šalies stūmimą į konstitucinę krizę.
Buvo akivaizdu, kad jis omenyje turėjo „valstiečius“, tačiau niekas konkrečiai metiniame pranešime nebuvo įvardintas, tad Ramūnas Karbauskis tąsyk pareiškė nesupratęs, ką prezidentas turėjo galvoje.
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius T.Janeliūnas įsitikinęs, kad kitaip nebus ir šį kartą.
„Mes jau spėjome priprasti, kad prezidentas stengiasi kaip įmanoma abstrakčiau kalbėti ir vengia pernelyg tiesmukų įvardijimų. Aš manau, kad tai bus daroma ir šį kartą“, – paklaustas, ar prognozuoja, kad antrajame metiniame pranešime bus kitaip, sakė T.Janeliūnas.
Jis spėjo, kad greičiausiai bus užsiminta apie pastangas kelti problemą dėl Lietuvos atstovavimo Europos vadovų taryboje (EVT).
Tačiau politologas teigė labai abejojantis, kad bus griebtasi kažkokios asmeninės kritikos prieš konkrečius konservatorius ar Vyriausybės narius.
„Tai tiesiog kol kas nėra G.Nausėdos stilius, kad jis konkrečius dalykus minėtų ir bandytų iššaukti kritikos sau ugnį. Nes atrodo, kad kaip tik daro viską, kad to išvengtų“, – pabrėžė jis.
Metus sėkmingais pavadinti sunku
Kalbėdamas apie G.Nausėdos metus T.Janeliūnas teigė, kad jų sėkmingais nepavadinsi.
Tačiau tam yra ir objektyvių priežasčių.
„Būtų sunku vadinti sėkmingais metais. Pandeminiai metai sunkiai gali būti vadinami sėkmingais“, – teigė jis.
VU TSPMI dėstytojas atkreipė dėmesį, kad pandemija padarė nemažą žalą prezidentui, kaip politikui.
Visų pirma dėl to, kad G.Nausėdai, anot politologo, taip ir nepavyko tapti pagrindiniu Lietuvos užsienio politikos formuotoju.
Pandemija gerokai apribojo jo galimybes.
„Pandemija gerokai apribojo jo galimybes. Kaip žinia, daug vizitų buvo nutraukti, susitikimai nevyko. Nuotoliniai pokalbiai turbūt tik iš dalies gali kompensuoti tuos praradimus.
Matyt, su tuo yra susiję ir tie bandymai išvis nustumti prezidentą iš užsienio politikos, įskaitant ir atstovavimo EVT klausimą“, – pabrėžė pašnekovas.
T.Janeliūnas pridūrė, kad bandymas išlaikyti pozicijas reikalauja nemažai pastangų – prezidentui reikia nuolat įrodinėti, kad jis yra tas, kuris turėtų toliau atstovauti Lietuvai EVT.
Politologo teigimu, vidaus politikoje pandemija taip pat daro savo darbą – daugiausiai energijos ir pastangų į šią kovą koncentruoja Vyriausybė.
„Čia prezidentas nelabai ką gali padaryti – visos jo viltys kurti gerovės valstybę yra devintame plane, lyginant su pandemijos iššūkiais“, – pabrėžė pašnekovas.
Ką padarė dėl gerovės?
Skaitydamas pirmąjį savo metinį pranešimą G.Nausėda savo akcentuojamos gerovės valstybės kliuviniais įvardijo pajamų nelygybę, socialinę atskirtį, korupciją, šešėlinę ekonomiką.
Ar per metus prezidentas ėmėsi žingsnių šioms problemoms spręsti?
Pasak T.Janeliūno, matėme tokių iniciatyvų – kad ir neseniai pateiktas siūlymas 50 eurų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
G.Nausėda, pašnekovo teigimu, tą bandė daryti dar premjeru esant Sauliui Skverneliui.
Tačiau panašios iniciatyvos nuskęsta Vyriausybės ekonomikos programoje – esą nėra svarbu, ar tas pats siūlymas dėl NPD bus priimtas, ar nebus, didelio poveikio socialinei nelygybei pakeisti jis tikrai neturės.
Tai yra bandymas su adata iškasti griovį.
„Tai yra bandymas su adata iškasti griovį. Tokie siūlymai yra ant tiek techniški, kad jie yra Vyriausybės reikalas. Didinti NPD 50 eurų – tai tikrai nėra gerovės valstybės kūrimo pastangos, – vertino politologas. – Kiekybine prasme tokių pasiūlymų gali būti daug, bet kokybiškai nekeičia esmės“.
T.Janeliūnas pridėjo, kad per pandemiją socialinės atskirties, pajamų atotrūkio nuo kainų augimo problemos tik dar labiau padidėjo.
Baltarusijos temoje nelyderiauja
Vertindami G.Nausėdos veiklą kai kurie ekspertai teigiamai įvertino prezidento reakciją į įvykius Baltarusijoje, teigta, kad jis save atrado šioje temoje.
„Prezidentas veikia toje pačioje linijoje, kaip ir šalies diplomatai. Bet jis šioje temoje nėra vienintelis lyderis, kuris akivaizdžiai veda visą procesą. Tai, kad jis kalba apie Baltarusijos problemą, kalba aukščiausiu lygiu toje pačioje EVT, yra puiku. Bet tą patį greičiausiai darytų bet kuris prezidentas, kuris pritaria tai politikai“, – patikino apie tai paklaustas teigė T.Janeliūnas.
Tačiau jis pabrėžė nematantis, kad prezidentas formuotų Lietuvos užsienio politikos viziją.
„Mes dar tik reaguojame į tai, kas vyksta, o ne ruošiamės kažkokiems žingsniams, kurie kažkaip keistų situaciją ir mums patiems leistų pasiruošti reaguojant į dar agresyvesnius žingsnius iš Aliaksandro Lukašenkos pusės.
Lyderystės dar šioje temoje nematyčiau, išskyrus tai, kad yra daromi būtini dalykai, kalbama apie tai tarptautiniu mastu kas ir turi būti kalbama. Šioje vietoje G.Nausėda vagos negadina, bet taip pat ir nedaro kažkokios ekstraordinarinės politikos“, – pabrėžė jis.
„Žodis „susitarimas“ mums tėra 11 raidžių seka“
Pirmajame metiniame pranešime G.Nausėda kalbėjo, kad gerovės valstybė prasideda ne nuo ekonominių ir socialinių rodiklių – ji prasideda nuo pagarbos, tarpusavio pasitikėjimo, atsakomybės už bendrą interesą ir pagalbos vienas kitam.
„Žodis „susitarimas“ mums tėra 11 raidžių seka, o ne elgesio norma“, – tuomet sakė jis.
Prezidentas pažymėjo, jog koronavirusas parodė, kas visuomenėje ir politikoje yra pasirengęs konstruktyviai spręsti problemas, o kas linkęs į tuščią retoriką bei destruktyvius veiksmus.
„Civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso, o ne dominuoja atskirų, paprastai stipresnių grupių poreikiai. Deja, šią tiesą reikia nuolat priminti. Asmeniniai ir grupiniai interesai prasimuša beveik visose srityse – nuo kaimo seniūnijos iki, deja, Seimo“, – tuomet kalbėjo G.Nausėda.
Jis patikino būtent dėl šios priežasties pasisakęs prieš rinkimų kartelės mažinimą.
Prezidentas kalbėjo, kad gėdinga, jog aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno – atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti.
Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą – nėra silpnumas.
„Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą – nėra silpnumas. Politinės daugumos darbas – ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus. Politinės opozicijos darbas – ne kritika dėl kritikos. Visų darbas – kurti bendrą gėrį“, – teigė prezidentas.
Visą pirmąjį metinį pranešimą galite rasti čia.
R.Paksas neperskaitė pranešimo
Metiniai prezidento pranešimai skaitomi nuo 1993 metų.
Pirmiausia tai darė 1993–1998 metais šalies vadovo pareigas ėjęs Algirdas Brazauskas, tada – 1998–2003 ir 2004–2009 metais valstybei vadovavęs Valdas Adamkus bei dvi kadencijas nuo 2009 metų prezidento pareigas ėjusi D.Grybauskaitė.
Metinis prezidento pranešimas Seime neperskaitytas vieną kartą – 2004 metais.
Tokios konstitucinės prievolės neįvykdė Rolandas Paksas, kuriam tuomet buvo pradėta apkaltos procedūra.
Naujienų agentūra BNS yra skaičiavusi, kad ilgiausius metinius pranešimus darė V.Adamkus.
Jie būdavo vidutiniškai dukart ilgesni nei D.Grybauskaitės.
Tiesa, kaip rašė BNS, prezidento A.Brazausko metiniai pranešimai prezidentūros interneto svetainėje nėra viešai skelbiami.
Trumpiausias buvo paskutinis prezidentės metinis pranešimas, skaitytas 2019 metais.
Kaip nurodo BNS, šioje šalies vadovės kalboje buvo 2075 žodžiai.
