Mokslinė-istorinė konferencija
Diena prasidėjo šv. Mišiomis Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje. Vėliau Telšių rajono savivaldybės administracijos salėje surengta mokslinė istorinė konferencija „Evangelijos šviesa žemaičiuose: šeši krikšto istorijos amžiai“ (visą konferenciją galima pamatyti čia).
Susirinkusius dalyvius pasveikino Telšių rajono meras Vytautas Kleiva, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Popiežiaus Pranciškaus legatas, Budapešto ir Estergomo arkivyskupas, kardinolas Péteris Erdő.
Po sveikinimo žodžių V.Kleiva konferencijoje dalyvavusiems pranešėjams ir moderatoriams prof.dr. Pauliui Subačiui, dr. Dariui Baronui, Vytautui Ališauskui, Mangirdui Bumblauskui, dr. Arūnui Streikui, Telšių miesto Garbės piliečiui prof. Alfredui Bumblauskui, doc. dr. Liudui Jovaišai, dr. Mindaugui Pakniui, Lijanai Birškytei-Klimienei, dr. Jonui Vilimui, dr.Girėnui Povilioniui įteikė padėkas.
P. Erdő, sveikindamas su jubiliejumi, sakė: „Lietuvos atsivertimas prieš 600 metų buvo svarbus Europos formacijai“. Būdamas vengru jis asmeniškai jaučiasi paliestas Žemaičių Krikšto įvykio ir pasidžiaugė anuomet Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus sprendimu vesti Vengrijos karaliaus dukterį. Anot Popiežiaus legato, tai buvo pirmasis žingsnis link žemaičių krikšto. Baigdamas kalbą P. Erdő perdavė Popiežiaus Pranciškaus linkėjimus, o kongreso dalyviams palinkėjo sėkmingų sprendimų, gerų rezultatų ir sėkmingos užbaigos. Prie sveikinimų prisidėjo ir J.Boruta SJ bei visiems papasakojo, jog su svečiu išvyksta susipažinti su Telšių vyskupijos centrais.
Tarp žymių pranešėjų konferencijos dalyviams savo darbą pristatė ir profesorius Alfredas Bumblauskas. Jis skaitė pranešimą „Apie nesikalbėjimus Žemaičių christianizacijos plente: istoriografinės ir geografinės pastabos“. Mokslinė-istorinė konferencija baigta diskusijomis.
Parodoje — unikalūs dokumentai
Telšių menų inkubatoriuje duris atvėrė Telšių apskrities archyvo įgyvendinto projekto paroda „Žemaičių krikštui ir Žemaičių vyskupystei — 600“, kurį Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pritarimu finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Archyvas pirmą kartą į Žemaitijos sostinę parvežė XVI-XIX a. originalias bylas, dokumentus iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo. „Įgyvendinant šį projektą, parengta kilnojama paroda bei išleistas leidinys „Žemaičių krikštui ir Žemaičių vyskupystei – 600“ su reikšmingiausiais XV-XX amžių rašytiniais bei foto dokumentais, atspindinčiais Žemaičių Krikšto bei Žemaičių vyskupystės istoriją. Projekto partneriai — Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Kauno arkivyskupijos muziejus, Žemaičių vyskupystės muziejus, Lietuvos centrinis valstybės archyvas — pateikė dokumentų kopijas.
Parodoje eksponuojama net 1421 m. birželio 22 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto privilegija, kuria žemaičių vyskupui ir kapitulai suteikia žemes ir žmones (pateikė Lietuvos nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus), XV-XIX a. popiežių ir žemaičių vyskupų raštai, įvairių klebonijų valdų inventoriai, bažnyčių dokumentai bei nuotraukos, spalvoti parapijų žemėlapiai, vyskupų portretai ir dar daug dėmesio vertų dokumentų.
Telšių miesto centrinė Respublikos gatvė tapo garsiąja Jeruzalės „Via Dolorosa“ — skausmingaja gatve.
Teatralizuotas Kryžiaus kelias ir koncertas
Penktadienio vakarą, po šv. Mišių, nuo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios iki Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros pėsčiomis pajudėjo tikinčiųjų procesija — telšiškiai ir miesto svečiai stebėjo teatralizuotą Kryžiaus kelią miesto gatvėmis.
Telšių miesto centrinė Respublikos gatvė tapo garsiąja Jeruzalės „Via Dolorosa“ — skausmingaja gatve. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios kalno papėdėje, tarsi motinai po kojomis gimęs kryždirbio Juozo Igario kryžius tapo centriniu procesijos akcentu, o stacijų vietas žymėjo Plungės Šv. Jono krikštytojo bažnyčios senieji paveikslai.
AktoriųVirginijos Kochanskytės ir Egidijaus Stanciko skaitomi posmai sustabdė laiką ir jį pašvęs apmąstymui apie 600 metų krikščionybę Lietuvoje ir Žemaitijoje. Kaip ragino kunigai ir organizatoriai, Kryžiaus kelią ėjo visi, kas norėjo: jaunimas ir senjorai, šeimos ir vienišiai, ponai ir vargšai, aukščiausieji kunigai ir valdžios atstovai, vienuoliai ir kiti.
Vakare Telšių amfiteatre pasigirs sakralinės muzikos skambesiai. Su Didžiuoju Vilniaus arkikatedros choru koncertavo Telšių kultūros centro mišrus choras „Žemaičiai“. Telšių amfiteatre giedos Vilniaus Arkikatedros bazilikos Didysis choras. Choro vadovas ir dirigentas Remigijus Songaila, vargonininkas Bernardas Vasiliauskas, chormeisterė Eglė Ganusauskienė.
