Kaip pasakojo 15min skaitytojas Viktoras, baudą už greičio viršijimą jis gavo šiemet, tačiau apie ją buvo pamiršęs.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) dėl šios priežasties kreipėsi į antstolius, kurie, pasak jo, nieko neįspėję, iš sąskaitos nurašė ne tik baudos sumą, bet ir solidų atlygį už jos išieškojimą.
„Nesakau, kad antstolis veikė ne pagal įstatymą, tačiau pikta ir liūdna, sumoku dešimtis tūkstančių eurų mokesčių per metus į valstybės biudžetą, o esu padaromas nusikaltėliu, su kuriuo nėra skaitomasi, nėra siunčiami raginimai, o tiesiog atimami pinigai juos nurašant nuo banko sąskaitos, gerokai viršijant patį baudos dydį“, – kalbėjo Viktoras.
Pamatęs patuštėjusią banko sąskaitą, jis ėmė aiškintis, dėl kokios priežasties antstoliai įvykdė išieškojimą.
„Antstolė teigė, kad dėl 100 eurų nesiekiančios skolos nėra siunčiami pranešimai, nes tai maža suma. Tačiau pas antstolę ji stebuklingai išaugo daugiau nei dvigubai. Už elektroninio laiško atsiuntimą paimti daugiau nei 80 eurų ir dar būtinąsias išlaidas yra, švelniai tariant, per daug, kai skola siekia tik 90 eurų“, – kalbėjo skaitytojas.
Viktoras sakė, kad nors šis įvykis nemalonus, tačiau suma jam nebuvo ypač reikšminga.
Jis svarstė, ar tokios išieškojimo schemos sąžiningos nepasiturinčių piliečių atžvilgiu, kuomet jiems esą užkraunama dar ir antstolių pelno našta.
Įspėja ne vieną kartą
Viktoro skolos išieškojimu užsiėmusi antstolė S.Kastanauskienė15min paaiškino, kad gegužės 9 dieną jam buvo paštu išsiųsta informacija apie pradedamą išieškojimo procesą.
Laiškas siųstas įmonės, kuriai vadovauja Viktoras, adresu.
S.Kastanauskienė pabrėžė, kad nuo baudos skyrimo akimirkos iki antstolių veiksmų yra ilgas – maždaug pusės metų – laiko tarpas.
Visų pirma, apie baudą asmenį informuoja ją skyrusi institucija.
Jam siūlomas vadinamasis „susitaikymo su valstybe“ terminas – per nustatytą laiką galima atsipirkti sumokėjus vos pusę baudos.
Vėliau VMI dar kartą ragina padengti įsiskolinimą.
Galiausiai dokumentai perduodami, kad skolą išieškotų antstoliai.
„Bauda iš karto išieškoma priverstine tvarka, nes skolininką, prieš pateikiant dokumentus antstoliams, įspėja VMI. Jam įteikiamas nutarimas sumokėti baudą, ir tik to nepadarius, po kelių tokių raginimų, skola pateikiama antstoliui, kuris vykdo išieškojimą“, – paaiškino S.Kastanauskienė.
Pasak antstolės, Viktoro skolos išieškojimo įkainį sudarė būtinosios vykdymo išlaidos, antstolio atlyginimas, kelios smulkios išlaidos.
Visi šie įkainiai numatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje teisingumo ministro.
„Būtinąsias vykdymo išlaidas sudaro daugybė dalykų. Atliekamas skolininko turtinės padėties patikrinimas. Kadangi akivaizdu, kad šiuo atveju buvo areštuota sąskaita, nurašyti pinigai, tai ir sąskaitas teko areštuoti. Buvo atlikti tam tikri veiksmai, kurių skolininkas nemato – tik galutinį rezultatą“, – aiškino ji.
Nuskaičiuotus pinigus gali grąžinti
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas apibrėžia skolininkų pajamas, nuo kurių antstoliai negali nuskaičiuoti skolų – tai socialinės išmokos, alimentai, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa ir kitos išmokos.
„Kuomet kreipiamas išieškojimas į pinigines lėšas, antstolis nemato lėšų sąskaitoje kilmės. Matome tik socialines išmokas ir tai ne visada.
Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta, kad areštavus skolininko sąskaitą, jei į joje esančias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, skolininkas per 14 dienų gali kreiptis į antstolius ir pateikti įrodymus.
Tokiu atveju per penkias dienas jam šios lėšos yra grąžinamos“, – apie skolų išieškojimą kalbėjo S.Kastanauskienė.
Numatė mažesnius įkainius
2019 metų rugpjūtį tuometinis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pasirašė įsakymą, kuriuo numatyti mažesni ir skaidresni skolų išieškojimo įkainiai.
Įvedus naująją tvarką, panaikintos papildomos vykdymo išlaidos, dėl šios priežasties antstoliai įpareigoti priverstinio vykdymo veiksmus atlikti savo sąskaita.
Šiuo metu skolininkams tenka padengti tik būtinas vykdymo išlaidas, kurias sudaro pašto išlaidos, bankiniai pavedimai, turto ekspertizės. Taip pat atlygis už antstolių darbą.
Nuo šių metų sausio atsirado daugiau naujų pakitimų – išieškotojai ir skolininkai gali dalyvauti vykdymo procese nuotoliniu būdu.
Vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bendravimo su vaiku, daiktų perdavimo ir panašiai, nuo šiol teikiami tik elektroniniu būdu, o bylas antstoliams dėl skolų išieškojimo skirsto pati informacinė sistema.