Istorijoje minimas įmonės savininkas su žmona Inga (vardas pakeistas) buvo susituokę apie 20 metų. Taikoje pora gyveno gal tik pirmuosius šešerius metus.
Viskas užkrauta ant mano vienos pečių. Kam vyrui rūpintis, jei pasirūpins žmona?
„Bandžiau skirtis gal tris kartus. Teismai paskirdavo susitaikymo laikotarpį. Bandėme gyventi iš naujo, tačiau nepavyko. Tas negerbimas šeimos, nesirūpinimas ja... Viskas užkrauta ant mano vienos pečių. Kam vyrui rūpintis, jei pasirūpins žmona? Vedė jis viengungišką gyvenimą, nesibaigė tas žeminimas, kad „prapulsi, vargše moteriške, su dviem vaikais viena“. Galiausiai baimė pralaimėjo – dar būdama santuokoje su vyru kreipiausi į teismą dėl alimentų dviem mūsų mažamečiams vaikams priteisimo. Jis jais nesirūpino“, – istoriją ėmė pasakoti Inga.
Teismas nurodė pareigą sutuoktiniui mokėti alimentus, tačiau šis to nedarė.
„Praėjus keletui metų po teismo sprendimo norėjau kreiptis į antstolius, kad išieškotų tą skolą. Tačiau tuo metu ir mokiausi, ir prižiūrėjau vaikus, ir dirbau. Buvo sunku, neturėjau atliekamos reikiamos sumos“, – kodėl išieškojimo nesiėmė anksčiau, paaiškino pašnekovė.
Padavė skyrybų
Prabėgus dar keleriems metams, Inga kreipėsi į teismą dėl skyrybų. Procesas truko ketverius metus, o jo metu moteris girdėjo nuolatines pašaipas iš vyro advokatės: „Kodėl nesikreipi dėl alimentų išieškojimo?“.
„Per skyrybų procesą pasijutau galutinai sutrypta. Nusprendžiau: pasiskolinsiu pinigų, bet skolą išsireikalausiu. Sumokėjau vykdymo išlaidas. Taigi dar vykstant skyryboms, ėmiausi ir skolos išieškojimo. Per daugiau nei 10 metų ji buvo užaugusi nemenka. Ne tik nemokėtų alimentų prisikaupė, bet ir įvairios sumos dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Vyras norėjo viską anuliuoti, kalbėjo apie visokius senaties terminus“, – teigė Inga.
Skyrybos įvyko. Jau keletą metų moteris jaučiasi laisva, tačiau problemos ir bylinėjimasis su buvusiu sutuoktiniu nesibaigė.
„Per skyrybas turtas buvo padalintas perpus. Jis nenorėjo dalintis vienetais: pvz., tau butas, man žemės sklypas ir pan. Troško, kad visą gyvenimą turėtume ginčą, o aš vengiau bet kokio bendro derybų objekto.
Iki šiol vyksta procesas dėl bendros įmonės. Kai po skyrybų jam susidarė didžiulė skola, nusprendė nuvaryti mūsų įmonę į bankrotą – kad tik nebūtų iš ko išieškoti. Pelninga bendrovė tapo nulinės vertės. Buvau visiškai nušalinta nuo proceso, nė karto negavau jokių dividendų. Bylinėjuosi, nes noriu atsiriboti nuo šio vyro visiškai. Noriu su savo turtu daryti tai, ką noriu. O dabar negaliu, nes jis direktorius“, – teigė Inga.
Procesas pajudėjo atradus klastotę
Moters buvęs sutuoktinis ilgai vengė alimentų išieškojimo, naikino šeimos įmonę, kol vieną gražią dieną skolos išieškojimą vykdęs antstolis Kęstutis Košys neaptiko galimos klastotės: tikrinant skolininko duomenis, pastebėta informacija apie galimai suklastotą išieškotojos Ingos parašą įmonės dokumentuose, pateiktuose Juridinių asmenų registrui.
Antstoliui kilo abejonė, ar galėjo po pusę įmonės akcijų valdantys išieškotoja ir skolininkas kartu pasirašyti akcininkų sprendimą. Juk skolininkas buvo pasižymėjęs ypač konfliktišku būdu: išieškojimą vykdančiai antstolio kontorai neteikė informacijos apie savo turimas akcijas ir įmonės turtinę padėtį, o moteris buvo visiškai nušalinta nuo įmonės veiklos ir nesulaukdavo jokių atsakymų į savo prašymus surengti akcininkų susirinkimą.
„Žinant santykių priešiškumą, atrodė neįtikėtina, kad tokį sprendimą staiga ėmė ir pasirašė abu akcininkai. Iš karto pranešėme išieškotojai, o ši kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus“,– prisimena antstolis.
Inga pasakoja, kad, sužinojus apie suklastotą savo parašą įmonės dokumentuose, paaiškėjo ir daugiau neskaidrių buvusio vyro veiklos detalių: mįslingu būdu ir jai nežinant pastarasis savo sesers įmonei perleido jų įmonės turtines teises. Moters manymu, tokiu būdu skolininkas siekė sumenkinti savo akcijų vertę, kad iš jų nebūtų galima išieškoti alimentų skolos.
„Kreipiausi į prokuratūrą ir kitas tarnybas, kad ištirtų,“ – pasakojo nukentėjusi išieškotoja.
Staiga skolą sumokėjo
Netrukus po šių įvykių dar labiau nustebino kitas skolingo vyro poelgis: prieš šių metų birželio 1-ąją (Tarptautinę vaikų gynimo dieną) jis atvyko į antstolio kontorą ir padengė per 12 metų susikaupusią alimentų skolą – daugiau kaip 8 tūkst. eurų, nors prieš tai dvejus metus atkakliai įrodinėjo, kad skola apskaičiuota neteisingai, neteikė antstolio prašomos informacijos ir neatsiimdavo siunčiamų procesinių dokumentų. Dar apie 5,5 tūkst. eurų išieškojo antstolis, varžytynėse pardavęs skolininko nuosavybę.
Alimentų skolą atgavusi Inga sako stebuklais netikinti. Ji nemano, kad staiga prabudo jos vaikų tėvo sąžinė: juk vyresniajai dukrai taip ir nesumokėjo nė to vienintelio cento, kol ši tapo pilnametė. O jaunėliui, kuriam ir susidarė alimentų skola, iki aštuonioliktojo gimtadienio dar keli mėnesiai likę. Moteris svarsto, kad greičiausiai suveikė savisaugos instinktas ir buvo nuspręsta susimokėti vardan savo ramybės. Mat nei buvusiam sutuoktiniui, nei jo giminaičiams, užimantiems atsakingas pareigas, nereikalinga „kriminalinė šlovė“.
Alimentų skolą atgavusi Inga sako stebuklais netikinti. Ji nemano, kad staiga prabudo jos vaikų tėvo sąžinė.
„Pamatė, kad geruoju nesibaigs, ir sumokėjo prisikaupusią sumą už alimentus ir vykdymo išlaidas. Aš pati esu pareigingas žmogus, įstatymams stengiuosi nenusižengti. Jei kada ir gaunu baudą kelyje, visada susimoku. Daugybę metų buvau neutrali antstolių atžvilgiu ir net negalvojau apie tai, ką jie dirba. Dabar suprantu, kad be antstolių veiksmų tikrai nebūčiau atgavusi pinigų,“– pripažįsta dviejų vaikų motina.
Moteris pasakoja, kad už įmonės dokumentų klastojimą buvęs sutuoktinis jau nubaustas pinigine bauda, tačiau jos patirtos materialinės žalos klausimas dar neišspręstas. Dėl fiktyvaus bendros įmonės turtinių teisių perleidimo bylinėjamasi teisme.
„Jeigu teismai baigtųsi blogai, tai baigtųsi ir mano tylėjimas. Aš kovoju už savo vaikus, todėl būtinai paviešinčiau, kaip valdžioje esantys žmonės elgiasi. Žinau, kas mums priklauso ir neleisiu, kad apgaudinėtų. Gana jau to, kad viena vaikus užauginau“,– su kartėliu kalba moteris.
Vaikai jaučiasi tėvo neturintys
Istorijos herojė prisipažįsta ilgai dvejojusi, delsusi kreiptis į antstolį: labai norėjusi finansinius reikalus susitvarkyti žmogiškai, vylusis, kad sutuoktinis pradės rūpintis vaikais. Tačiau metų metais vykstant turto dalyboms aiškėjo, kad šito tikrai nebus: nepaisant to, kad vaikai liko gyventi su mama, nekilnojamasis turtas buvo padalintas griežtai per pusę. Ingai išėjus gyventi pas savo tėvus, buvęs sutuoktinis pasiliko poros bendrame bute ir net ėmė reikalauti teismuose sumokėti už jį komunalinius mokesčius.
„Jei dar būčiau laukusi, tai ir iki šios dienos nebūčiau atgavusi skolos. Beje, išmokėjęs skolą, jis vėl karts nuo karto tų alimentų sūnui nemoka. Vieną mėnesį sumoka, kitą – ne. Sulaukęs pilnametystės, manau, išieškojimo imsis pats sūnus“,– savo išgyventa patirtimi dalijosi ji.
Paklausta, kaip dėl šios situacijos jaučiasi vaikai, Inga patikino, kad jie – pasibaisėję.
„Jaučiasi nemylimi, užmiršti, tiesiog neturintys tėvo. Gailestis ir ašarų antplūdis jų akyse. Ar kada mano buvęs vyras mylėjo vaikus? Jiems gimus lyg ir džiaugėsi. Džiaugėsi, kol viena viską vežiau ant savo pečių, juk jam nereikėjo prisiimti atsakomybės. Tačiau kai pareikalavau truputėlio to, kas priklauso, greitai išsiugdė priešiškumas ir neapykanta. Niekas nesitiki to, kai tuokiasi“, – patikino Inga.
Po tokios istorijos, natūralu, kad moteriai išsivystė baimė: susisaistyti santuokos įžadais ji nebenori: „Aukščiau visko yra žmogiški jausmai, o ne santuokos institutas“.
